Netrūksta konfliktų
Ar kada susimąstote apie tai, ar lengva vaikams mokykloje?
Vaikas mokykloje praleidžia beveik 6-7 valandas per dieną. Daugelis po pamokų skuba į būrelius. Pagal fizinį ir psichologinį apkrovimą vaiko užimtumas dažnai prilygsta suaugusiųjų darbo dienai. O jei dar prisimintume, kad vaikui ne kiekviena diena mokykloje pilna laimės. Ten jis gali prastai jaustis dėl pačių įvairiausių priežasčių: mokymosi, bendravimo su bendraamžiais sunkumų, konfliktų su mokytojais, asmeninių problemų, kurias vaikai atsineša iš namų. Beje, mano praktikoje dažniausiai ir pasitaiko pastarosios.
Nepasitiki savimi
Atsiradę sunkumai bent viename iš šių lygmenų sujaukia vaiko vidinį pasaulį, trukdo susikaupti ir visiškai atsiduoti mokslui. Nesprendžiamos problemos padeda kauptis, pašlyja vaiko pasitikėjimas savimi ir kitais, jis nebenori dalyvauti mokyklos gyvenime.
Ne paslaptis, kad tokiais atvejais moksleiviai į kiekvieną pamoką eina su nerimu ir baime: ar jam pasiseks, ar sugebės?
Jei pamoka, net ir viena, praeina prastai, vaiko vidinis pasaulis susijaukia, jis pradeda blogai jaustis. Ką daryti, jei nesisekė ir kitoje pamokoje?
Patiria stresą
Galima tik įsivaizduoti, kas dedasi vaiko širdelėje. Gerai, jei namuose jo laukia jauki, palaikanti atmosfera. O jei ne? Ką daryti su pakirstu pasitikėjimu savimi? Atsiradę širdies skauduliai dėl abejonių savo gebėjimais niekur nedingsta. Jie lieka vaiko viduje. Ir ten, bėgant laikui, kaupiasi.
Jei vaikui nepasisekė gerai parašyti kontrolinį darbą ar blogai atsakė į mokytojos klausimus, jis patiria tokį pat stiprų stresą, kaip ir mes, suaugusieji, gavę nuo viršininko pylos už laiku nepadarytą darbą ar klaidas.
Tampa pikti
Vaikas mokykloje taip pat sunkiai dirba, kaip mes suaugusieji savo darbuose.
Nereikia manyti, kad vaikams ėjimas į mokyklą – visiška pramoga. Tai tikrai sunkus ir atsakingas darbas, ypač jei vaikas rimtai žiūri į savo ateitį, nori pradžiuginti save ir savo tėvus gerais rezultatais. Net ir tiems, kurie nesimoko, nėra taip paprasta išbūti tas valandas mokykloje, nuolat suvokiant viduje, koks „nevykėlis“ yra, nes kažko nesupranta, nesugeba, nors kitiems tai pakankamai gerai sekasi. Tokia nuolatinė dvasinė būsena – didelė vidinė tragedija, smūgis žemiau juosmens, kertantis per mokymosi motyvaciją, norą siekti geresnių rezultatų. Todėl nenuostabu, kodėl prasčiau besimokantys vaikai dažnai tampa piktesni, agresyvesni, pradeda trukdyti per pamokas dirbti savo draugams bei mokytojams. Jie bent jau taip kompensuoja besiformuojantį nevisavertiškumo kompleksą, menkumo pojūtį.
Mokytis nori kiekvienas
Mes, suaugusieji, turime pasistengti gerbti ir vertinti, jei vaikas rodo pastangas mokytis, siekti geresnių rezultatų. Net ir už tai verta parodyti jam pagarbą bei pritarimą. Atminkime, kad jiems tai kainuoja ne ką mažiau jėgų, nei mums pelnyti pasisekimą darbe.
Jei vaikui nesiseka ar jis nerodo pastangų, taip pat nereikėtų skubėti už tai smerkti bei menkinti. Būtina pasistengti suprasti, kodėl taip atsitiko. Gal čia slypi tėvų kaltė, o gal vaikas taip nebepasitiki savo jėgomis bei gebėjimais, kad apsimeta, jog jam „viskas tas pats“.
Aš tikiu, kad kiekvienas vaikas, jei jis turi pakankamai intelektinių gebėjimų, gali ir nori mokytis. Bet jei jis to nedaro, vadinasi, kažkur „pasiklydo“. Kur, reikia padėti surasti.
Bet kokiu atveju būtina laiku reaguoti į staigius vaiko elgesio pasikeitimus. Žinau tik viena, kad jiems reikia suaugusiųjų žmogiškos pagalbos, paramos, kai kada – net griežtos išorinės kontrolės, kuri parodytų, kad tėvai nėra abejingi savo vaiko pasiekimams ir nesėkmėms.
Kad ir kaip atrodytų keista, kartais vaikai nesąmoningai siekia nesėkmių, kad patikrintų tėvų besąlygiškos meilės požymių.
Vilma Mažeikienė
Medicinos centro „Regsana“
vaikų psichologė
"Klaipėda"
SXC nuotr.
