Kiekvienas vaikas savaip pratinasi prie naujų gyvenimo sąlygų. Bet yra ir bendrų dėsningumų, būdingų stresą patyrusiems vaikams. Apie juos labai svarbu žinoti tėvams, nesumojantiems, kaip reaguoti į vienokias ar kitokias jų apraiškas.
Pirmoji fazė – baimė, kai mažylis suvokia, kas atsitiko, ir galvoja, kaip reikės prie to prisitaikyti.
Antroji fazė – kova su stresu. Vaikas svarsto, kaip jam toliau elgtis, ką jis galėtų padaryti, kad tėvai vėl gyventų drauge. Šiuo metu jo savijauta šiek tiek pagerėja, jis stengiasi įtikti tėvams,. Bet jeigu nepavyksta pasiekti tikslo, nusivilia ir pasidaro abejingas.
Trečioji fazė – išsekimo stadija. Vaikas pasidaro išsiblaškęs, blogai jaučiasi, liūdi. Arba gali pasidaryti agresyvus, nervingas, įžūlus, nekantrus. Jis pamiršta nusiplauti rankas, išsivalyti dantis ir net susišukuoti, nebesidomi net labai pamėgta veikla, nebendrauja arba pykstasi su draugais, blogai mokosi. Toks vaikas linkęs kaltinti visus, išskyrus save.
Protestuojama skirtingai
Mergaitės dažniausiai užsisklendžia savyje, beveik neparodydamos baimės ir nerimo. Bet joms gali pasireiškti kitokie streso požymiai: greitas nuovargis, verksmingumas, nenoras bendrauti ne tik su kitais vaikais, bet ir su suaugusiaisiais. Be to, gali skaudėti galvą arba pilvą, nors visi organai sveiki.
Berniukai neliūdi ir nesijaučia tokie nuskriausti kaip mergaitės. Jie elgiasi ryžtingai ir agresyviai: pyksta ant tėvų, bėga iš namų, pradeda vogti, bjauriai elgtis.
Bet kad ir kaip elgtųsi tėvų skyrybas išgyvenantis vaikas, jis sąmoningai arba nesąmoningai siekia vieno – atkreipti tėvų dėmesį į save ir, jeigu pavyks, vėl juos sutaikyti. Kuo vyresnis vaikas, tuo stipriau ir rimčiau jis protestuoja prieš griūvantį savo pasaulį.
Tik dėl tavo gerovės?
Auklėti vaiką vienam labai sunku, ypač jei dukra lieka su tėvu, o sūnų augina mama. Kyla visokiausių problemų, ir berniukas išauga pernelyg mergaitiškas, o mergaitė labiau primena berniuką. Kai kuriuos lytinius klausimus irgi ne visada pavyksta išspręsti, juo labiau kad berniukas augdamas pradeda gėdytis mamos ar tėvo. Tada kaip gelbėjimo šiaudo griebiamasi pasiūlymo ištekėti arba nusprendžiama vesti. Tačiau ar pagalvojama apie vaiką?
Galite paprieštarauti, jog būtent apie jį ir galvojate, kai norite sukurti kitą šeimą. Taip, jūs norite ne tik susitvarkyti savo gyvenimą, bet ir sutvarkyti vaiko ateitį, kad jis jaustųsi visavertiškai auklėjamas, turintis ir mamą, ir tėtę. Bet ar visada tos viltys pasiteisina?
Niekada neaišku, kaip svetimą žmogų, ketinantį užimti mamos ar tėčio vietą, priims jūsų vaikas. Daug subtilių klausimų lieka neišspręstų – būtent dėl jų vaikas bėga iš namų, blogai elgiasi. Tad užuot iš karto nusprendę kurti naują šeimą pasitarkite su vaiku, išklausykite jo nuomonės. Juk ne tik jums gyventi su kitu vyru ar nauja žmona. Prie to žmogaus turės priprasti ir vaikas. Savo dėmesį turėsite skirti dviem, o ateityje gal ir trims asmenims. Ar vaikas sieloje nekaltins jūsų už tai, kad išdavėte tėvo ar mamos atminimą?
Būtinai pasikalbėkite su savo atžala. Ne veltui sakoma, kad vaiko lūpomis kalba tiesa. Gal jis pasakys tai, ko nepastebėjote jūs. Gal tai, ką vadinote atsitiktinumu, pasirodys esąs dėsningumas. Kalbėdamiesi su vaiku apie būsimą santuoką paaiškinkite, kodėl tam ryžtatės. Pirmiausia – jūs noritem kad jis augtų pilnoje šeimoje, vėl turėtų ir tėvą, ir motiną. Kita vertus, jūs galvojate ir apie savo senatvę: kai vaikas užaugs ir turės savo gyvenimą, jūs nenorėsite likti vieni. Apie tai, kad pamiršote savo buvusį sutuoktinį, nėra nė kalbos, bet jūs manote, kad ir jis elgsis būtent taip.
Pasikalbėję su vaiku ir įsitikinę, kad buvote teisingai suprasti, paklauskite jo nuomonės apie būsimąjį partnerį. Kad vaikas susidarytų kokią nors nuomonę, būtina, jog jis pažintų tą žmogų, vadinasi, jiems reikia kartu leisti laiką. Jei atžala neigiamos nuomonės arba sako nesąs patenkintas būsimuoju nauju šeimos nariu, pabandykite išsiaiškinti, kas būtent jam nepatiko, ir išanalizuokite, kokius motyvus pateikė vaikas.
Šeimos santykių barometras
Galop visi svarstymai baigti ir jūs rengiatės sutikti naująjį šeimos narį. Paruoškite vaiką tam, kad dabar jūsų dėmesio reikės nebe jam vienam ir jis tai turėtų suprasti. Tačiau tai nerreiškia, kad vaikas bus paliktas pats sau ir galės spręsti, ar eiti šiandien į mokyklą, ar į kiną. Juk tokia “laisvė” nieko gera neduoda.
Kai savo naujuoju gyvenimu užsiėmusi mama pamiršta turinti vaiką, šiam prededa trūkti dėmesio. Būtent tai jis išgyvena ypač skausmingai. Galbūt vaikas tikrai myli naująjį šeimos narį ir nenorėtų jo prarasti, tačiau sieloje jaučiasi nuskriaustas. Todėl ir naujoji mama ar tėtis turėtų atžalai skirti pakankamai dėmesio. Jūsų pareiga – padaryti viską, kad tokie santykiai kuo greičiau taptų norma. Negalima leisti, jog naujasis šeimynykštis neleistų įvaikio bausti ar pirktų jam brangiausius žaislus ir viską, ko tas pareikalaus. Kai patėvis ar pamotė taip bando pelnyti meilę, vaikas tai greit suvokia ir išmoksta reikiamais momentais pasislėpti už stipresniojo nugaros arba išauga reketininku. Naująjį šeimos narį jis turėtų vertinti kaip artimą žmogų, ir jei už ką nors nusipelnys bausmės, turi žinoti, kad pritarimo ar užuojautos iš jo nesulauks.
Būna ir kitas variantas – mama, ilgai viena auginusi sūnų, perduoda visą valdžią patėviui, o šis auklėja savais metodais. Kai vaikas bando pasikalbėti su mama ar jai pasiskųsti, ši neklauso – atseit, turi tėvą, dabar jo klausyk. Užuot klausęs, berniukas, kaip sakoma, visiškai atsimuša nuo rankų.
Jūsų vaikas – šeimos santykių barometras, todėl jei po naujos santuokos staiga pakinta jo elgesys, paieškokite to priežasčių. Gal vaikas taip protestuoja. Bet protestas, kai pradedama daužyti langus ar gadinti baldus, kai trokštama bet kokiais būdais padaryti bloga patėviui ar pamotei, gali baigtis visai ne taip, kaip vaikas sau įsivaizdavo.
Būtiniausi patarimai
Prieš ryždamiesi naujai santuokai pakalbėkite su vaiku, ką jis mano apie jūsų būsimą vyrą ar žmoną. Jei jo pastabos nors truputį pagrįstos, viską dar kartą gerai apgalvokite.
Paaiškinkite vaikui suprantama kalba, kodėl šeimoje vėl atsiras naujas tėtid ar mama.
Sukūrę naują šeimą abu skirkite vaikui pakankamai dėmesio .
Nesuverskite visos atasakomybės už vaiką patėviui ar pamotei.
Jei sukūrėte naują šeimą, tai nereiškia, kad vaikas gali naująjį šeimos narį šantažuoti ar naudotis jo nemokėjimu su juo elgtis.
Jei vaikas visiškai nebeklauso, pagalvokite, kas kaltas – galbūt jam per mažai dėmesio.
Prieš ryždamiesi naujai santuokai gerai pasverkite vusus “už” ir “prieš”, kad vaikui nebūtų padaryta trauma, kurią jis jaus visą gyvenimą.
Parengė Liepa EGLINSKYTĖ
“Panevėžio balsas”
