Jaučia spaudimą
O kas toliau?
Kokį kelią man pasirinkti?
Kaip nesuklysti? Ir ar man pasiseks pasiekti tai, ko tikrai trokštu?
Kaip išgyventi artėjančius sunkumus?
šie ir panašūs klausimai – gana natūralūs, sąlygoti gyvenimo aplinkybių ir net būtini.
Klausimai stumia žmogų į priekį, suteikia gyvenimui perspektyvą.
Todėl renkantis profesiją jaunuoliai turi praeiti gana sudėtingą bei ilgą pasirinkimo kelią. Tai – nelengva. Jaunuolį lydi daug įvairių vidinių prieštaringų išgyvenimų: ateities baimė, nerimas, abejonės, įtampa, pasimetimas, chaosas, ir tuo pačiu – džiaugsmas, gyvenimo pokyčių laukimas.
Apie tai kalba ir patys jauni žmonės konsultacijų metu. Jie nuolat šiuo periodu jaučia vidinį ir išorinį spaudimą dėl apsisprendimo, tolimesnio kelio pasirinkimo, nes laiko lieka vis mažiau ir mažiau. Sprendimo atidėliojimas, delsimas tik blogina padėtį bei pačių jaunuolių vidinę emocinę būseną.
Skatina atsakomybę
Ar jiems gali padėti tėvai? Kaip?
Su dukra ar sūnumi reikia daug kalbėtis, daug diskutuoti šiomis temomis, aišku, jei tai įmanoma. Čia neužtenka vieno, ar dviejų pokalbių. Sprendimai po vieno pokalbio atsiranda retai.
Tėvai neutraliai, nekategoriškai gali išsakyti savo požiūrį vienu ar kitu klausimu, bet galutinį sprendimą turi priimti pats jaunuolis ar mergina. Jie, o ne tėvai vėliau dirbs pagal pasirinktą profesiją. Be to, savarankiškai priimti sprendimai skatina pačių jaunuolių atsakomybę, brandina juos kaip asmenybes.
Kai jaunuolis atsisako pats pasirinkti, sprendimą permeta ant kitų pečių, vadinasi jis vengia atsakomybės, kuri svarbi žengiant į suaugusiųjų pasaulį. Be abejo, tėvų moralinė parama šiuo laikotarpiu labai svarbi, ir net būtina.
Žinoma, ne visada lengva numatyti savo pasirinkimų pasekmes. Mūsų numatymas – ribotas. Mes netgi negalime pasakyti, ar tas pasirinkimas bus teisingas po metų ar dvejų.
Norų neužtenka
Renkantis profesiją svarbu orientuotis:
1. Į norus.
2. Į realius dukters ar sūnaus gebėjimus (juos formuoja interesai, poreikiai, polinkiai).
Interesai – tai kas domina jūsų vaiką, jie kyla iš poreikių, o polinkiai nukreipia jūsų vaiką praktiškai veikti kurioje nors pažįstamosios techninės, socialinės, ar meninės veiklos srityje., t.y. būti mokslininku, inžinieriumi, darbininku ar mokytoju ir pan.
3. Į realias galimybes (finansines taip pat).
Klysti žmogiška
šis laikotarpis svarbus mokyklas baigiantiems jaunuoliams, bet nereikia jo per daug ir dramatizuoti. Nereikia bijoti suklysti, nes tai žmoniška.
Galiausiai nepasisekus įstoti, visad galima padirbėti, įgauti patirties bei geriau susivokti: ko iš tikrųjų norisi iš gyvenimo, ir vėl išmėginti savo jėgas.
Todėl tėvams nereikėtų savo vaikų šuo periodu per daug spausti ir bauginti.
Jūsų vaikams šiuo sunkiu gyvenimo periodu labiausiai reikia padėti save pažinti, susivokti savo noruose bei siekiuose. Vaikams būtinas ir tėvų geranoriškumas, parama bei išklausymas, renkantis vieną ar kitą profesiją.
Vilma Mažeikienė,
medicinos centro „Regsana“ vaikų psichologė
“Klaipėda”
