Apie miegą
Vaikui miegoti yra sveika. Miego metu atsistato organizmo gyvybinės funkcijos. Vaikų poreikį miegui sąlygoja daugybė įvairių veiksnių: vaiko amžius, užimtumas, fizinis aktyvumas. Dažna vaikų miego trūkumo priežastis – ankstyvas kėlimasis ir tėvų nekontroliuojamas vėlyvas gulimasis. Darbo dienomis beveik pusė mokinių (47 proc.) miega vidutiniškai apie 7 val., t.y. 1,5 val. trumpiau nei rekomenduojama. Sutrumpinus miego laiką vaikai jaučiasi nepailsėję, irzlūs, nepastovios nuotaikos, sumažėja darbingumas, pablogėja galvos smegenų žievės ląstelių funkcijos, pusiausvyra, kas apsunkina mokymąsį. Šio amžiaus vaikams rekomenduojama pamiegoti dieną 1,5-2 valandas. Fiziškai silpni ir silpnos sveikatos ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai turi miegoti ilgiau. Tačiau dėl įtemptos dienos, ir mokymosi krūvių vaikai ir dieną, ir dažnai naktį nepailsi.
Tad atostogų metu būtina leisti vaikui gerai išsimiegoti, pailsėti nuo kasdienio ankstyvo kėlimosi. Svarbu leisti vaikui užmigti kasdien tuo pačiu metu ir miegoti tiek, kol jis pabunda pats, be žadintuvo. Taip atstatomas normalus miego ritmas, kompensuojamas miego trūkumas. Kad miegas būtų kokybiškas, geriausia miegoti visiškoje tyloje ir tamsoje. Tad, jei tame pačiame kambaryje stovi kompiuteris, televizorius ar kiti elektros prietaisai, nakčiai būtina juos išjungti, kad nebūtų pašalinių dirgiklių, trukdančių nusiraminti, o užtrauktos naktinės užuolaidos slopintų iš gatvės sklindančią šviesą.
Tačiau miego taip pat gali būti per daug. Persimiegojęs vaikas tampa vangus, irzlus, lėtas, atsiranda didesnis noras tinginiauti. Negalima lovoje, vos pabudus, įsijungti televizoriaus, pradėti skaityti knygą ar užsiimti kita veikla. Verčiau atsikėlus pasirąžyti, padaryti mankštelę, nusiprausti, o tada – mėgstamų užsiėmimų eilė.
Atostogos prie kompiuterio
Atostogų metu moksleiviai turi nemažai laisvo laiko. Neretai labai sunku stebėti ką vaikas šiuo laisvu laiku veikia. Dienos metu dauguma vaikų lieka vieni namuose, nes tėvai dirba. Taigi vaikai savo ruožtu dažniausiai renkasi populiarias ir nejudrias veiklas – televizoriaus žiūrėjimą, kompiuterinius žaidimus, knygos skaitymą ar kitą. Darbas kompiuteriu, ypač žaidimai, sukelia stiprią nervinę įtampą. Trumpalaikė nervinių procesų koncentracija sukelia vaikui stiprų pervargimą, nuolatinis įtemptas žiūrėjimas vargina akis. Darbo dienomis 30,7 proc. mokinių prie kompiuterio paprastai praleidžia 2-3 valandas, tokį patį laiką prie televizoriaus praleidžia apie 60 proc. vaikų. Tad atostogų metu tokios veiklos laikas gali stipriai pailgėti.
Didesnę laiko dalį rekomenduojama užsiimti aktyvia veikla. Tyrimų duomenimis tik trečdalis vaikų skiria rekomenduojamą paros laiko dalį buvimui lauke ir fiziniam aktyvumui. Vaikui būtina nors keletą valandų išeiti į kiemą. Čia galima užsiimti smagiomis žiemos teikiamomis pramogomis, pakeisti namų aplinką, „išvėdinti plaučius“, pajudėti. Fizinė veikla lauke žiemos metu grūdina vaiko organizmą, tonizuoja raumenis, teigiamai veikia kraujotakos sistemą. Lauke pajudėjęs vaikas namo grįžta „išsikrovęs“, geresnės nuotaikos, naktį jo miegas bus ramesnis. Šiuo metu Lietuvoje paspaudus šaltukui ir iškritus šiek tiek sniego, veikla lauke turėtų būti tikrai smagi.
Žinoma, taip pat yra svarbu nepamiršti peršalimo galimybės. Tad reikia tinkamai apsirengti ir apsiauti, o sušąlus grįžti į šiltą patalpą, išgerti arbatos ar sultinio.
Persivalgymas – mūsų priešas
Su kuo asocijuojasi žiemos atostogos? Su šventėmis, gausiu vaišių stalu, svečiavimusi, ir laiku priešais televizoriaus ekraną. Geriausia, kad vaišių stalas būtų įvairus, tačiau neperkrautas, o Kūčių vakarienės ar Kalėdinių vaišių metu nereikalaujama būtinai paragauti visų paruoštų patiekalų. Tinkamiausia leisti kiekvienam išsirinkti tai, ką ir kiek valgys. Gausus ir labai įvairus maistas gali sukelti virškinimo sutrikimus, pilvo pūtimą, prastą savijautą, padidina maisto toksinių infekcijų galimybę. Patartina atsisakyti lietuviams įprasto šventinio persivalgymo ir švenčių metu nepiktnaudžiauti ne tik grybais, bet ir pamėgta silke bei baltąja mišraine ir kitais greitai gendančiais patiekalais su aliejumi ar majonezu.
Pavojingiausias derinys – piktnaudžiavimas ir maistu, ir alkoholiu vienu metu. Todėl šiuo metu savo paaugles atžalas reikia labiau stebėti. Stipriai persivalgius, geriausia apie 4-5 valandas nieko nevalgyti, leisti skrandžiui išsituštinti, vartoti tik skysčių. Dar vienas švenčių priešas – nejudrumas. Specialistai pataria, valgymo metu neužsiimti trikdančia veikla, pavyzdžiui televizijos žiūrėjimu. Truputį atsipūtus, patariame ne vėl grįžti valgyti, tačiau užsiimti aktyvesne veikla, išeiti pasivaikščioti.
Trankus Naujųjų sutikimas
Sutikdami Naujuosius Metus nušviečiame visas Lietuvos padanges įvairiausių spalvų fejerverkais. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras tėvams nori priminti, kad pirotechnikos gaminiai asmenims iki 18 metų yra neparduodami. Neatsargus suaugusiųjų ar vaikų elgesys su pirotechnikos priemonėmis gali smarkiai sutrikdyti sveikatą, sunkiai sužaloti. Nepilnamečiai asmenys yra vieni iš pagrindinių pirotechnikos priemonių vartotojų. Teritorinių policijos įstaigų duomenimis 2008 metais, naudojant pirotechnikos priemones buvo sužaloti 34 žmonės, iš jų – 20 nepilnamečių.
Petardą paėmęs vaikas gali būti sunkiai sužalotas. Ypač tada, kai petardai nesprogus, vaikas bando išsiaiškinti to priežastį. Pažeista pirotechnikos priemonė gali sprogti rankose. Tad fejerverkus, vaikui pageidaujant, būtina pirkti tik su suaugusiuoju. Suaugusieji yra įpareigoti neleisti jais naudotis patiems vaikams, nepalikti vaikų su pirotechnika be priežiūros, o išdykaujančius – sudrausti.
Paminėtina, kad ramybės valanda prasideda 22 valandą. Tačiau neretai visą šventinio pasiruošimo laikotarpį ir po vidurnakčio miestų kiemuose aidi gąsdinantis sprogmenų pokšėjimas. Už tvarkos taisyklių nesilaikymą yra numatytos baudos, tačiau jokie pinigai negali sugrąžinti nelaimę patyrusio vaiko sveikatos, todėl būkime atsargūs ir pilietiški.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras linki Jums per šventes ir visus ateinančius metus likti sveikiems!
SXC.hu nuotr.
