Grūdinami 2 mėn. kūdikiai
„Augdami „šiltnamio“ sąlygomis, kai tėveliai bando apsaugoti net nuo paties menkiausio aplinkos dirgiklio, vaiko organizmas neišmoksta tinkamai pasipriešinti, kovoti, todėl pamažu sumažėja jo atsparumas įvairioms ligoms“, – teigia daugiau negu 40 m. vaikų ligų gydytoju dirbantis medicinos mokslų daktaras šnipiškių medicinos centro vaikų ligų gydytojas Algimantas Vingras.
Jo teigimu, vaikas daugelį ligų perima iš šeimos, kurioje auga: tai lemia tėvų gyvenimo būdas, mitybos, aplinkos higienos įpročiai. Todėl labai svarbu nuo pat mažens didinti vaiko atsparumą, ugdyti organizmo gebėjimą apsisaugoti nuo įvairių aplinkos pokyčių. „Juk imunitetą vaikas įgyja dar kūdikystėje“, – priduria A. Vingras.
Grūdinimasis – tai nuoseklus organizmo pratinimas prie skirtingų temperatūrų, mokymas adekvačiai reaguoti į šaltį ir fizinį krūvį. Būtent taip yra didinamas organizmo atsparumas peršalimo ligoms. Medicinos mokslų daktaras atkreipia dėmesį, kad pradėjus grūdinti dar ankstyvoje kūdikystėje, vaikas greičiau pripranta, jam tai sukelia gerokai mažiau streso.
„Atšilus orams, jau 2–3 mėn. mažyliai dažniausiai būna pasiruošę grūdinimui. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad grūdinti galima tik sveikus, išnešiotus, normalaus svorio kūdikius. Taip pat reikia laikytis nuoseklumo ir nuolat stebėti, kaip vaikas jaučiasi, adekvačiai reaguoti į jo elgseną“, – teigia A. Vingras. Nors vaiko grūdinimui yra tinkamas bet kuris metų laikas, specialistas pastebi, kad pradėjus grūdinti šiltuoju metų laiku, rezultatai yra geresni.
Kaip pradėti grūdinti?
Gydytojas apgailestauja, kad tėveliai dažnai klaidingai supranta grūdinimo sąvoką arba neskiria tam reikiamo dėmesio. Anot jo, anksčiau vaikai buvo grūdinami labai natūraliai.
„Juk mūsų tėvai ir seneliai žiemą po namus basi bėgiodavo ir šilto vandens ne visada turėdavo. Tačiau jie nesirgo daugiau, negu sergame mes. Jeigu nuo mažens pripratiname kūdikį natūraliai reaguoti į šilumą ir šaltį, net ir subrendęs organizmas, vykstant šilumos pokyčiams, patiria žymiai mažiau streso“, – teigia gydytojas.
A. Vingras tikina, kad grūdinimas prasideda nuo taisyklingos vaiko priežiūros.
„Vaikui vienodai kenkia tiek šaltis, tiek pernelyg didelė šiluma. Todėl esant normaliai kambario temperatūrai (20–220C) nederėtų vaiko prirengti šiltais rūbeliais – pernelyg perdėtas rūpinimasis dažnai kenkia vaikui. Tokioje kambario temperatūroje kūdikiui pakanka plonų medvilninių marškinėlių ar šiek tiek storesnių medvilninių šliaužtukų, nakčiai – lengvos medvilninės antklodės. Kasdieniniai pasivaikščiojimai gryname lauke, oro vonios, masažas ir mankšta taip pat grūdina kūdikio organizmą. Be to, labai svarbu palaikyti tinkamą kambario temperatūrą: pirmus 3 kūdikio mėnesius temperatūra gali siekti 220C, tačiau toliau palaipsniui ją reikėtų mažinti“, – grūdinimo subtilybėmis dalinasi gydytojas A. Vingras.
Grūdinimosi pradžia – oro vonios
Medicinos mokslų daktaras tikina, kad grūdinant mažylį labai svarbu laikytis nuoseklumo, t.y. pradėti nuo paprasčiausių procedūrų ir didinti jų intensyvumą, stiprinti jas.
„Stebint kūdikio reakciją, procedūrų trukmė gali būti ilginama, daromos sudėtingesnės procedūros ar jos apjungiamos. Oro vonios paprastai yra pati paprasčiausia ir švelniausia procedūra, kurią atliekame kasdien perrengdami, išrengdami kūdikį prausimui, maudynėms“, – teigia A. Vingras. Jų metu į kūdikio organizmą iš oro patenka deguonies, todėl žymiai pagerėja centrinės nervų sistemos veikla, miegas, apetitas. Pirmos oro vonių procedūros neturėtų trukti ilgiau negu 3 minutes, tačiau kas 4–5 paras trukmę reikia ilginti, o 6 mėn. kūdikis išrengtas gali pabūti iki 15 min.
Praėjus keliems mėnesiams, kūdikis pamažu pripranta prie oro vonių, mankštų, masažo, todėl galima stiprinti grūdinimosi procedūras. 3 mėn. sulaukusį kūdikį galima pradėti grūdinti aptrynimais.
„šios procedūros kūdikiams nėra malonios. Todėl labai svarbu vaiko neišgąsdinti, aptrynimus atlikti švelniai, pamažu glostant vaiko rankas, kojas, krūtinę, pilvą ir nugarą. Kūdikio oda yra labai pažeidžiama, todėl patartina neskubėti ir nuolat stebėti vaiko reakcijas“, – tikina A. Vingras.
Kita procedūra – kojų vonelės, maudynės. Tačiau jas galima atlikti tik tada, kai vaikas pripranta prie oro vonių, mankštų, aptrynimų. „Dažnai tėveliai yra nekantrūs. Grūdinti nori pradėti nuo maudynių, tačiau kyla grėsmė, kad kūdikis nebus pripratęs prie staigaus temperatūrų pokyčio, nesugebės apsisaugoti, todėl susirgs.
Tą patį galima pasakyti apie nuoseklumo laikymąsi. Dėl įtemptos dienotvarkės dažnai pamirštama atlikti grūdinimosi procedūras arba jos nutraukiamos praėjus vos keliems mėnesiams. Reikėtų nepamiršti, kad nuoseklumas, procedūrų tęstinumas yra sėkmingo grūdinimosi pagrindas. Tik tokiu atveju kūdikis pripranta prie procedūrų ir į jas tinkamai reaguoja. Be to, tik tai padeda stiprinti kūdikio organizmą“, – sako gydytojas.
Dešimt svarbiausių gydytojo A. Vingro patarimų, ką turėtų žinoti tėveliai, pradėdami grūdinti mažylį:
1. Grūdinti pradėkite jau 2 mėn. sulaukusį sveiką, išnešiotą, tinkamo svorio kūdikį.
2. Tinkamiausias grūdinimosi metas – pavasaris, vasara.
3. Laikykitės laipsniškumo: pradėkite nuo paprasčiausios procedūros, pvz. oro vonių, kurią stiprinkite stebėdami vaiko reakcijas.
4. Derinkite procedūras: oro vonios kartu su masažu ir pan.
5. Laikykitės nuoseklumo. Tik kasdieninis grūdinimasis didina kūdikio atsparumą, jį nutraukus – atsparumo nelieka per 2–3 mėnesius.
6. Vaiką grūdinkite tik tada, kai jis pats to norės.
7. Dažni pasivaikščiojimai gryname ore, oro vonios, masažas, mankšta, maudynės – pagrindinės grūdinimosi procedūros.
8. Rytas ir vakaras – tinkamiausias laikas oro vonioms.
9. Atminkite, kad pernelyg didelė šiluma kenkia lygiai taip pat, kaip ir per didelis šaltis.
10. Kūdikio grūdinti negalima, pastebėjus, kad kūdikis tapo neramus, sumažėjo jo apetitas, pradėjo vemti ar viduriuoti, sloguoti, kosėti, pakilo kūdikio temperatūra ar jį išbėrė.
Nuotr.Gydytojas A.Vingras primena, kad imunitetą vaikas įgyja dar kūdikystėje.
