Nuo kada vaiko fantazavimus galima pradėti laikyti melu? Kaip žinoti, kada jau peržengiamos ribos?
Maždaug 5-6 metukų vaikas pradeda aiškiai suprasti, kad sako netiesą. Vis dėlto jis gali pats patikėti sąmoningu savo melu. Nieko čia keista – jis dar tebegyvena pasakų pasaulyje, kur viskas gali keistis, atsirasti ir dingti…
O ar vaikų melas visada piktybiškas? Visas melas skirtas tam, kad iš jo būtų naudos. Labai dažnai vaikai meluoja siekdami išvengti bausmės, vengdami pasekmių – tėvų reakcijos. Tad jeigu vaikas meluoja, reikia kažką daryti, o ne postringauti, kad meluoti negražu.
Daugybė vaikų tingi valytis dantis, praustis, valyti dulkes. Klasikinis pavyzdys: vonioje čiurlena vanduo, vaikas išeina neva nusiprausęs, o iš tikrųjų – sausutėlis. Ilgainiui tėvai pajunta, kad kažkas čia ne taip – vonioje užsibūnama per ilgai arba visas ritualas atliekamas žaibiškai – ir liepia išėjus parodyti rankas, dantukus. Ne visi vaikai taip elgiasi, bet tie, kurie linkę rizikuoti, dažniausiai. Gali būti, kad vaikas tiesiog tikrina tėvus siekdamas savo gyvenimą padaryti paprastesnį. Tėvų tikslas šiuo atveju – parodyti, jog vakarinis tualetas privalomas. Tik reikia stengtis nepykti. Jei esate tikri, kad vaikas nesiprausė, galite patylėti arba pasakyti, kad jūsų taip lengvai neapgausi. Po kelių bandymų vaikui atsibos.
Ar galima teigti, kad vaikystėje linkęs meluoti vaikas užaugs melagis?
Jei mokysite vaiką pagarbos, jei namuose vyraus susitarimas, o ne prievarta, jei parodysite vaikui, kada melas peržengia ribas, to nenutiks. Nebūtina rėkti, bartis – pakanka pasakyti, kad jums labai nesmagu ir liūdna, jog jis melavo, ir dabar nenorite su juo kalbėtis ar žaisti.
Kartą pričiupus vaiką meluojant norisi ir toliau įtarinėti. Tačiau svarbu suvokti, ko vaikas siekia meluodamas. Jei dažniausias motyvas – išvengti bausmės, teks pagalvoti, kodėl jis mano, kad pasakęs tiesą bus nubaustas. Jei vaiko melas niekam nekenkia, nereikia nieko daryti.
Vaikai, kurie nelinkę meluoti, vis tiek gali griebtis melo, kai situacija tampa kritiška ar grėsminga. Tokio melo tikslas – apsiginti. Yra vaikų, kurie meluoja norėdami pritapti ar išsiskirti. Kartais vaikas daug meluoja, nes nesijaučia įdomus, mylimas. Taip jie vaizduotėje kompensuoja savo tikrus ar įsivaizduojamus trūkumus. Siekti, kad vaikas visai nemeluotų, vargu ar įmanoma. Visai kas kita – parodyti vaikui, kam reikalingas pasitikėjimas, pagarba kitam. Jei tėvams pagarba kitam žmogui – aukščiausia vertybė, to vaikas išmoks savaime. Tačiau jei pokalbiuose šeimoje jis girdi, kaip tėvai kitus žemina, nuvertina, niekina ar pajuokia, vargu ar išmoks pagarbos. Vadinasi, ir reikalauti iš jo, kad nemeluotų ir pepersistengtų fantazuodamas, bus beviltiška.
Ne veltui sakoma, kad vaikai savo elgesiu atspindi tai, kas dedasi jų šeimoje. Jei jūsų atžala tampa amžinu melagiu, pats laikas pervertinti šeimos nuostatas ir savyje paieškoti klaidų, kurias darote bendraudami tarpusavyje bei su kitais.
“Panevėžio balsas”
