Vėl būti drauge
Prieš gimdamas kūdikis buvo uždaroje, ankštoje, šiltoje erdvėje – mamos pilve, čiulpė kumštį, pirštus, rijo vaisiaus vandenis. Gimęs jis, pajutęs bet kokį diskomfortą, bando jo atsikratyti. Vienintelė vieta, kur jis gali pasijusti geriau, yra motinos rankos, vienintelis veiksmas – čiulpimas. Tokiu būdu jis nurimsta ir jaučiasi puikiai. Mamos krūtis kūdikiui reiškia ne tik pasitenkinimą teikiantį maisto šaltinį, bet ir šilumą bei saugumą. „Mažylis yra mamos dalis ir taip tampriai su ja susijęs, kad be jos negali nei vystytis, nei gyventi, kadangi pirmuosius gyvenimo mėnesius neįstengia atskirti savo asmenybės nuo motinos“, – tvirtina konsultantė.
Senovėje buvęs paprotys pirmaisiais mėnesiais po gimdymo moterį atitraukti nuo visų ūkio ir namų darbų, kad ji galėtų visiškai atsiduoti kūdikiui. Tik po dviejų mėnesių, kai susiformuodavo kūdikio dienos miego ritmas, atsirasdavo tam tikras režimas, mama tapdavo šiek tiek laisvesnė. Lietuvoje moterys vis dar gimdo itin jaunos – tokio amžiaus dar labai nori būti aktyvios, dalyvauti visuomeniniame gyvenime. „Krūties nepaliksi kaip buteliuko, neišeisi svarbesnių darbų dirbti, galbūt todėl XX a. viduryje buvo teigiama, kad nereikia kūdikio be reikalo imti ant rankų, nešioti, myluoti, nes jis pripras ir išleps. Tikrai esame girdėję ir kitokių „prietarų“, tarkim, kūdikį reikia priglausti bent keturis kartus per dieną, kad jis išgyventų, aštuonis kartus – kad būtų sveikas, dvylika – kad būtų laimingas. Moksliškai įrodyta, kad lietimas ir glostymas svarbu net ir įsisavinant maistą, nes skatina virškinimo fermentų išsiskyrimą, todėl skubanti, tačiau rūpestinga mama, kuri trokšta, kad jos mažylis augtų sveikas ir laimingas, turi stengtis imti mažylį ant rankų, kai tik turi galimybę“, – tvirtina konsultantė.
Unikalus gamtos kūrinys
Nesvarbu, ar mama maitina pirmą vaikelį – gimus vaikui gali kilti vis kitokių problemų arba mama gali vadovautis patirtimi ir iš jos kylančia baime, todėl, anot konsultantės, kalbų apie kūdikio žindymą niekada nebūna per daug. „Svarbiausia – mamos apsisprendimas, noras ir pasitikėjimas savimi, – tvirtina konsultantė. – Pasaulinės sveikatos organizacijos sukauptų mokslinių tyrimų duomenimis, po gimdymo tik 1-2 proc. moterų dėl tam tikrų patologijų negali turėti pieno. Dažniausiai tokios moterys buvo sirgusios rimtomis ligomis, sunkiai pastojo, o pastojusios sunkiai išnešiojo vaikelį. Taigi net 98 proc. mamų tikrai gali žindyti.“
Žindymo privalumus pirmiausia nulemia nepakartojama motinos pieno sudėtis. Pienas kūdikiui teikia visa, ko reikia sveikai augti ir vystytis. Jame yra apsauginių faktorių – imunoglobulino, baltųjų kraujo kūnelių, oligosacharidų – ir daug kitų biologiškai aktyvių faktorių; brandinančių augimo faktorių; kompensuojančių faktorių – virškinimo fermentų, hormonų; mitybos faktorių – riebalų, baltymų, angliavandenių, vitaminų, mineralų. Visi šie komponentai sąlygoja nepriekaištingą mažylio vystymąsi.
Žindymas saugo ir mamos sveikatą. „Po gimdymo motiną nuo kraujavimo saugo ne ledas, dedamas ant pilvo, o artimas kontaktas su kūdikiu ir ankstyvas žindymas, nes stimuliuojami receptoriai skatina visavertį hormono oksitocino išsiskyrimą“, – tikina konsultantė. Žindymas saugo ir nuo anemijos, mažina kiaušidžių ir krūtų vėžio galimybę, senatvėje – osteoporozės ir šlaunikaulio kaklelio lūžių tikimybę. Diabetu sergančioms moterims žindymo laikotarpiu sumažėja insulino poreikis, sumažėja ar išnyksta migreniniai galvos skausmai.
Suartėjimas – investicija į ateitį
Anot konsultantės, klysta tie, kurie mano, kad „vaikui reikia išsirėkti“, nes taip jis „užgrūdinamas“ ir pagaliau „liausis triukšmavęs“. Jei vaikas rėkia – dar ne bėda, blogiausia, kai į jo riksmą nereaguojama. Jei neatsiliepiama, kai vaikas šaukiasi pagalbos, reiškia, kad jis neišmoks savarankiškumo, nes bejėgis kūdikis negali būti savarankiškas. Mažylis įsisąmonins tai, kad jo niekas nemyli ir niekam jis nereikalingas.
Dažnas artimas motinos ir vaiko kontaktas maitinant raminamai veikia abu, palaipsniui atsiranda glaudus tarpusavio ryšys. „Naujagimio akys iš pradžių gali aiškiai matyti tik 20-30 cm atstumu. Maitinimas motiną prie kūdikio priartina tiek, kad jis gali tyrinėti jos veido bruožus ir išraiškas, mokytis ją atpažinti ir ugdytis pagrindinius gebėjimus, kurie po truputį sustiprins jo regėjimą, dėmesingumą ir koncentraciją“, – sako konsultantė.
Maitinimas krūtimi turi įtakos vaiko ugdymui, o motinai padeda geriau suprasti savo kūdikį, pajusti jo poreikius. Fizinis artumas natūraliai skatina stipresnį ryšį per lytėjimą ir bendravimą su kūdikiu – kalbėjimą, akių kontaktą ir supimą. Šis artumas kūdikiui teikia paguodą bei šilumą ir kartu stimuliuoja lytėjimo, regos, uoslės, klausos ir skonio pojūčius. „Vienintelis tobulas sąlytis vyksta žindant kūdikį, nes stimuliuojamos visos penkios jo juslės: klausa – girdi motinos balsą; rega – mato motinos akis, veido išraišką; lytėjimas – liečia šiltą motinos kūną rankutėmis, skruostu ir ypač jautria vieta – lūpomis; uoslė – užuodžia motinos kvapą; skonis – jaučia pieno skonį, kuris kinta maitinant“, – sako konsultantė.
Ilgas ir artimas kontaktas su motina (kūnas prie kūno), akių ryšys ir neišblaškytas motinos dėmesys padeda ugdyti saugų kūdikio prieraišumą prie žmonių. Kūdikystėje žindyti vaikai, anot specialistės, yra draugiški, pasitikintys savimi, nebijo žmonių ir naujų situacijų. Jie yra smalsūs ir kūrybiški. Artimas kontaktas žindant itin pravers ateityje būsimiesiems nenuoramoms, energingiems žmonėms „su ugnele“, kurie gamtos apdovanoti veržliu temperamentu. Tai jiems padės užsitikrinti pasitikėjimą savimi, kurio neįgis pasyviai lovytėje gulintys mažyliai.
Jausmų patirtis labai svarbi ir motinystės brandai. Su kūdikiu nuolat būnanti motina labiau supranta jo elgesį. Stebėdama vaiko kvėpavimo ritmą, miegą, veido išraiškas, girdėdama verksmą, ji atpažįsta alkio, skausmo ir nerimo gaideles jo balse. Pagal šiuos požymius motina išmoksta suprasti kūdikio poreikius, o kūdikiui nebereikia verkti – pakanka pasimuistyti ar pasirangyti, negarsiai paknerzėti. Motina tenkina kūdikio poreikius nelaukdama, kol mažylis pradės rėkti, o kūdikis, jau įpratęs, kad jo poreikiai tenkinami ir be rėkimo, net ir nebeskuba to daryti. Taip vaikas mokosi ramiai bendrauti.
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
SXC.hu – Niels Timmer nuotr.
