Jei vienam šešeri, kitam dveji – irgi nieko gero, mažiukas verčia vyresnėlio žaislus ir stalčius, o šis neapsikentęs jį spiria kuo toliau nuo savęs… Kantrybės netenkančios mamos tik svajoti gali apie tai, kad vyresnėlis vedžiosis mažąjį už rankytės ir švelniai apkabins šiam pargriuvus. Koks amžiaus skirtumas tarp vaikų yra idealus? Ir ko galima tikėtis auginant pametinukus ir vaikus, kuriuos skiria penkmetis?
Kada lauktis antrojo?
Dažnai vaikus auginančios šeimos susikuria iliuziją, kad galima imtis Dievo vaidmens ir susiplanuoti vaikus. Požiūris rimtas, atsakingas ir nieko peiktino jame nėra. Pametinukus auginantys tėvai dažnai pasvarsto, kad būtų buvę geriau, jei antras vaikas būtų gimęs bent metais kitais vėliau. Kita vertus, antro vaiko planavimas dažnai užsitęsia metų metus, ir vieną atžalą auginantys tėvai vis dažniau pagalvoja, kad praėję metai ir būtų buvęs tinkamiausias laikas kviesti gandrus antrąkart.
Ir vis dėlto, jei galėtume rinktis, koks amžiaus skirtumas tarp vaikų būtų geriausias, kad abu augtų laimingi?
Vienas ar trys
Pagalvojus apie brolių ir seserų kovas, galima spėti, kad vienturtis yra pats laimingiausias. Vis dėlto dauguma mokslininkų yra įsitikinę, kad vienam vaikui šeimoje yra labai sunku. Nors jis gauna maksimaliai dėmesio ir meilės, jam skiriamos visos materialinės vertybės, ,,išstumiamas” į geriausias mokyklas bei užsienio stovyklas… Tai kurgi tas vargelis?
Vienturtis neretai jaučiasi vienišas ir išgyvena baimę, susijusią su tėvų praradimu. Be to, ant jo vieno pečių krinta didžioji našta – atsakomybė už tėvus. Ką jau kalbėti apie tai, kad jis neturi namie su kuo ,,pasipraktikuoti” socialinių santykių su bendraamžiais. Todėl į visuomenę išeina ,,neužsigrūdinęs”.
Kokią šeimą planuoti, kad visi būtume kiek galima labiau laimingi? Atsakymo dažnai žvalgomės į pažįstamų šeimas ir tiriame: laimingi jie augindami tris pametinukus ar ne. Kiekvienas prisimename ir savo patirtį: jei augote trijų vaikų šeimoje, kurioje nebuvo daug meilės ar laiko skiriama jiems, manysite, kad didelė šeima – kančia vaikui. Tačiau jei augote trijų vaikų šeimoje, kurioje vyravo šiluma ir meilė (linksmas tėtis, besišypsanti mama), manysite, kad didelė šeima – tikra palaima.
Jei tik leidžia gyvenimo sąlygos ir turite noro būti tėvais, psichologai pataria turėti daugiau vaikų. Kodėl? Todėl, kad didelės šeimos – geriausias pavyzdys vaikams. Jie išmoksta gerai jaustis tarp kitų žmonių, prie jų priderinti savo nepriklausomybės siekį ir išlikti konkurencinėje aplinkoje, nežeminant konkurento.
Dabar išsiaiškinkime, ko galime tikėtis auginant pametinukus, o ko vaikus, kuriuos skiria penkeri metai.
Pametinukai
Privalumai
1. Vaikų norai artimesni, tad jie lengviau randa bendrų pomėgių.
2. Kai vaikai (kad ir kiek jų būtų) žaidžia, tėvai gali visai nemažai laiko skirti sau.
3. Kadangi vaikų amžius ir galimybės panašios, jie mažiau linkę žeminti vienas kitą ir labiau linkę ieškoti savo nišos – srities, kurioje jaustųsi stipriausi.
4. Vaikai geriau supranta vienas kito poreikius ir emocines būsenas, tad gali vienas kitą atjausti.
5. Vaikai turi daug bendrybių – gyvena kaip viena komanda, kuri kartais turi reikalų su kita (tėvų) komanda.
6. Mama išeina į ilgas, bet vienas motinystės atostogas. Paauginusi mažiausiąjį gali vėl ilgam įsitraukti į darbinę veiklą.
7. Jaunesni vaikai daug ko išmoksta iš vyresniųjų, tad realiai tėvams vaikų lavinimui reikia skirti vis mažiau laiko. Lavinimas tokiose šeimose vyksta ,,aido” efektu: pamokomas vyriausias, tada iš jo pamažu patirtį perima kiti.
Trūkumai:
1. Kuo mažesnis amžiaus tarpas tarp vaikų, tuo jų konkurencija stipresnė. Visi jie beveik tiek pat pajėgūs tose pačiose srityse. Jei ne, tai jaunėliai grėsmingai vystosi vyresnėlių akyse. O šie išgyvena, kad nebus patys pačiausi.
2. Jei jaunėlis vienoje ar kitoje srityje stipriai pralenks vyresnėlį, didelė rizika, kad vyresnysis nusivils savimi, tėvais, gyvenimu. Jis gali nustoti siekti rezultatų arba imsis keršto planų.
3. Jei vyresnėliai nepasiduos ir iš paskutiniųjų laikys savo pozicijas, o jaunėliai nesuras savo nišos, gali būti, kad šis padarys išvadą: ,,Aš prastesnis”.
4. Kadangi tarp vaikų stipresnė konkurencija, jie nuolat bando savo galimybes ir paprastai kelia gana daug triukšmo namie (reikia pasirūpinti ausų kamštukais).
Vaikus skiria 5-6 metai
Privalumai:
1. Asmenybė formuojasi iki 5-6 m. Jei norite, kad kiekvienas vaikas jaustųsi vienturtis, tai tinkamiausias laikas.
2. Tėvai turėjo laiko pamiršti gimdymo ir kūdikio auginimo vargus. Jau atsigavę po bemiegių naktų, todėl su naujomis jėgomis ir džiaugsmu laukė naujagimio. Ir mielai nėrė į čiūčiavimų, mylavimų malonumus.
3. Vyresnis vaikas jau gana didelis, jis jau ne tik trukdys, bet ir padės auginti mažąjį, pamokydamas, pasirūpindamas juo (tik jokiu būdu ne prižiūrėdamas jį).
4. Vyresnieji vaikai nebijo, kad mažiukas užims jų vietą šeimoje (per kvailas, kad galėtų rungtis). Tarp vaikų mažiau konkurencijos.
5. Vyresni vaikai jau savarankiškesni, sutaupoma laiko.
6. Mažesnieji vaikai turi daug ,,globėjų” ir gana gerai jaučiasi su jais.
7. Vyresni vaikai jaučiasi pamaloninti, galėdami pabūti ,,mokytoju” ar ,,geruoju broliu ar seserimi”.
Trūkumai:
1. Vyresnieji gali būti linkę dominuoti ir stengtis parodyti, kuris čia protingas ir didelis, o kuris – mažas, kvailas ir nieko vertas. Mažiukai gali jaustis nuvertinami ir pernelyg spaudžiami.
2. Vaikų pomėgiai labai skiriasi, ir yra kur kas mažiau žaidimų, kuriuos jie galėtų žaisti vienodai pasitenkindami.
3. Mažesniems vaikams gali būti sudėtinga jaustis stipriems kurioje nors srityje, nes vyresnėlis visur jau ,,beveik tobulas” (paguoda mažiukui: jis gali kieme pasigirti: ,,Nelįsk, o tai mano brolis tau ausis nupeš”).
Amžiaus skirtumas – 2-4 m.
Jei amžiaus skirtumas 2-4 m., vaikai yra vis dar panašaus amžiaus, žaidžia panašius žaidimus, tačiau aiškiai supranta, kuris vyresnis, kuris jaunesnis. Todėl mažiau galimybių, kad jie ,,peršoks” vienas kitą ir kuris nors taps ypač nuskriaustas. Konkurencija vis dar stipri, tačiau ne tokia didelė kaip pametinukų. Jei norite turėti dar vieną atžalą ir patys kiek pailsėti tarp gimdymų ir bemiegių naktų, tai idealus laiko tarpas.
Amžiaus skirtumas daugiau nei 6 m.
Tai skirtumas, kai broliai ir seserys turi mažiausiai įtakos vienas kito asmenybei. Tokiose šeimose vaikai emociškai jaučiasi taip, tarytum augtų vis kitoje šeimoje: vyriausiajam tai tėvai ir jis, o jaunesnis brolis ar sesuo – visai kitas pasaulis, su kuriuo gali sutarti arba ne. Jie jokie konkurentai. Mažiukui tokia šeima – tai trys didieji ir jis. Kartais jaunesnis vaikas jaučiasi taip, tarytum augtų tarp keleto tėvų. Tad pats gali pasirinkti, kurių vertybes perimti.
Parengė Birutė KRONIENĖ
“Panevėžio balsas”
