Po pirmojo karantino Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė augančią vaikų nutukimo problemą. Nutukimu sergantys vaikai daugiau laiko praleidžia prie ekranų bei pasižymi mažesniu fiziniu aktyvumu, taip pat jie dažniau turi emocinių, elgesio ir mokymosi sunkumų. Prekybos centro „Rimi“ sveikesnės mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė, besitęsiant nuotoliniam mokymuisi ir sumažėjus fiziniam vaikų aktyvumui, pataria laikytis sveikatai palankaus mitybos grafiko ir stebėti, kokius užkandžius vaikai randa namuose.
Pasak mitybos specialistės, vaikų mokymosi metu, ypač jeigu vaikai mokomi nuotoliniu būdu, labai svarbu užtikrinti pakankamą fizinį aktyvumą ir buvimą lauke, dienos bei miego režimą, ekranų laiko ribojimą, regėjimo sutrikimų ir viršsvorio profilaktiką, sveiką mitybą.
Tėvai turėtų ne kontroliuoti, bet rodyti pavyzdį
„Nors kol kas karantino įtakos vaikų mitybai studijų daugiausia atlikta tik JAV, bėdos visur tos pačios – didėjantis šlamštinio maisto vartojimas, nutukimo vystymasis. Šios bėdos pastebimos ir suaugusiems. Visgi, kas yra keista, karantino metu nėra deklaruojama, kad vaikų maitinimasis pagėrėtų, nors vaikai yra namuose, turėtų valgyti naminį maistą“, – sako dr. E. Gavelienė.
Pasak gydytojos dietologės, prastėjančios vaikų mitybos priežastys – tokios pat, kaip ir suaugusiųjų: daugiau užkandžiaujama, mažiau judama, tad visa tai susideda į sveikatai nepalankų vaizdinį: „Vaikas vienas negyvena, jis gyvena šeimoje, tad toms pačioms bėdoms ir pasiduoda. Šitoje situacijoje tėvai vaikams turėtų būti pavyzdys. Iš tiesų, tai yra ideali proga parodyti vaikams, kaip savimi rūpintis ir organizuoti sveikatai palankų maitinimąsi. Jeigu tėtis ar mama valgo maistą, kuris nepriskiriamas sveikatai palankaus maisto kategorijai, o vaikui rekomenduojamas tik tam tikras maistas, rezultato nebus. Tik rodant pavyzdį ir organizuojant reguliarų valgymą karantino laikotarpiu, yra visos galimybės ne tik nepabloginti, bet ir pagerinti savo ir vaikų mitybą.“
Šioje situacijoje ypač svarbus įpročių formavimasis. „Valgio metu nereikėtų užsiimti jokiais pašaliniais darbais – nei žaisti žaidimus, nei žiūrėti animacinius filmukus, nei daryti pamokas. Ta pati taisyklė galioja ir užkandžiaujant. Kalbant apie sveikatai palankius produktus, yra tekę susidurti su situacija, kai šeimos sako, kad jų aplinkoje tik sveikatai palankus maistas, bet neįvertinamas maisto kiekis“, – įspėja specialistė.
Vaikai mėgsta tai, ką lėkštėje atpažįsta
Tam, kad vaikas mėgtų įvairų maistą, svarbu nuo mažens jį supažindinti su įvairiais produktais, daržovėmis, vaisiais: „Keista, kai jau į mokyklą einantis vaikas žino tik vienos kitos daržovės pavadinimą. Vaikas turi žinoti, iš ko pagamintas maistas, kodėl jis taip pagamintas, atpažinti jame esančias sudėtines dalis. Karantino metu atsiradusį laisvą laiką galima puikiai išnaudoti maisto edukacijoms, gaminimui ir degustacijoms, kurios turės žymiai didesnę įtaką nei kontrolė.“
Pixabay.com/AndrzejRembowski nuotr.
Kita dažnai pasitaikanti klaida – apdovanojimui skirtas maistas. „Tėvai dažnai mėgsta žadėti saldumynus ar nesveikus užkandžius už gautą gerą pažymį, sutvarkytą kambarį ar drausmingą elgesį. Toks nesveiko maisto pasitelkimas auklėjimui yra visai netinkamas. Maistas turi būti savo vietoje. Jis turėtų užtikrinti tinkamą maistinių medžiagų kiekį, atlikti energijos, vitaminų, mineralinių medžiagų pildytojo vaidmenį. Tai energijos ir maistingų medžiagų šaltinis, tradicijų puoselėjimo atributas. Maistas turėtų sietis su sveikata, jėgomis ir pozityviais atsiminimais, bet ne būti bausmės ar apdovanojimo išraiška“, – sako dr. E. Gavelienė.
Apgaule vaikas daržovių nepamėgs
Kalbėdama apie nesubalansuotos mitybos įtaką vaikų sveikatai, specialistė išskiria šiuos iškart pasireiškiančius simptomus: virškinimo sistemos negalavimai, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, šleikštulys, vėliau – kūno masės didėjimas. „Kūno masės didėjimas nepageidaujamas tuomet, kai svoris didėja riebalinio audinio sąskaita. Tam karantino metu turime visas sąlygas – jeigu maistas bus turtingas kalorijomis, turintis mažai vitaminų, mineralinių medžiagų, o tuo pačiu vaikas mažai judės, net nereikia tikėtis, kad užaugs raumenynas. Vietoje jo ims kauptis riebalai“, – perspėja dietologė.
Svarstant, kokių naudingų produktų ar vitaminų reikėtų nepamiršti vartoti vaikams, pirmiausia vertėtų atkreipti dėmesį į tinkamą baltymų kiekį. „Vaiko racione turi būti pieno produktų, mėsos, žuvies, taip pat augalinės kilmės baltymų – ankštinių daržovių patiekalų. Svarbu nepamiršti ir kruopų, kurios yra puikus energijos šaltinis, turintis mineralinių medžiagų. Jų ypač gausu grikiuose ar viso grūdo avižų dribsniuose. Kalbant apie daržoves, negalvokime, kad tai yra tik pomidoras ar agurkas. Galima atrasti kaliaropes, ropes, morkas, burokėlius, kopūstines daržoves. Kiekvieną sezoną yra neišsenkamos galimybės kiaurus metus valgyti reikalingą daržovių kiekį. Žiema nėra tas sezonas, kuomet turėtume teisę pasakyti, kad Lietuvoje nėra daržovių, reikia tiesiog tinkamai jas pasirinkti ir paruošti“, – sako dr. E. Gavelienė, įspėjanti nenaudoti apgaulės norint vaiką priversti suvalgyti daržovę.
„Apgaulė nėra tas būdas, kuris turėtų būti naudojamas įtraukiant į vaiko racioną daržoves. Nereikia bijoti, kad vaikas iš pirmo karto nesuvalgė daržovės, nepatiko jos skonis. Norint į atžalos racioną įtraukti naują maisto produktą, rekomenduojama iki 15 kartų jį pasiūlyti. Taigi, tėvams svarbu apsišarvuoti kantrybę, rodyti savo pavyzdį ir kažkada vaiko smalsumas nugalės, – įsitikinusi specialistė. – Kalbant apie mažesnius vaikus, yra įvairiausių žaidimo būdų. Reikia atminti tai, kad patys mažiausi tikrai neskanauja salotų patys. Maži vaikai turi matyti lėkštėje tokį maistą, kad galėtų paimti į ranką ir aiškiai suprasti, kur mėsa, kur daržovės. Kalbant apie didesnius vaikus, svarbu daržoves nuplauti, supjaustyti ir padėti matomoje vietoje, kad praeidamas pro virtuvę pasiimtų morką, bet ne sausainį.“
Jeigu vaikas atsisako valgyti, jis jau yra sotus
Dažnai tėvai skundžiasi prastu vaikų apetitu ir atsisakymu valgyti visai šeimai susėdus prie pietų ar vakarienės stalo. Dietologė tokį vaikų elgesį aiškina per dažnu užkandžiavimu: „Kiekvienas vaikas, kad jis augtų ir vystytųsi, turi gauti maistinių medžiagų. Jeigu vaikui auga svoris – jis tikrai prisivalgo maisto. Būna taip, kad tėvai nepastebi, ką dienos eigoje skanauja vaikas, arba skaičiuojamas tik tas pagrindinis maistas, kurio atžala atsisako, pavyzdžiui, pietų, o to, kad visą dieną vaikas užkandžiavo nesveiku maistu – nepriskaičiuoja. Kitas dalykas – apetito mažinamas saldžiais gėrimais ir sultimis. Kartais nutinka taip, kad saldinti gėrimai keičia vaiko apetitą ir įprasto maisto valgoma nedaug.“
Kalbėdama apie vaikų apetitą, dietologė pažymi laikotarpį prieš ūgio šuolį: „Tokiu atveju nieko tokio, kad vieną ar dvi savaites sumažėjo vaiko apetitas – paskui sulauksite gausesnio valgymo periodo ir ūgtelėjimo.“
Specialistė pažymi, jog sveikatai palankesnis racionas, įvairesnė vaikų mityba veikia keletą organizmo funkcijų. Visų pirma, gaunamos visos reikiamos maistinės medžiagos, tad puikiai funkcionuoja vidaus organai ir sistemos, pamaitinamos gerosios žarnyno bakterijos, kurios atsakingos už mūsų sveikatos būklę ir imuniteto puoselėjimą. „Visiškai nepalanku, kai racione pradeda vyrauti lengvieji angliavandeniai arba vadinamas šlamštinis maistas. Toks racionas vaikų sveikatos tikrai nesustiprins“, – perspėja dr. E. Gavelienė, rekomenduodama taip pat nepamiršti vaikų miego ir fizinio krūvio rėžimo.
Lietuvoje daugėja antsvorio turinčių ir nutukimu sergančių vaikų
Apžvelgdama į atliekamus tyrimus, mitybos specialistė Lietuvoje pastebi augančią antsvorio turinčių ir nutukimu sergančių vaikų tendenciją.
„Taip pat išlieka per mažas daržovių ir vaisių suvartojimo kiekis, per didelis saldumynų kiekis, menkas fizinis aktyvumas. Tendencija jau reikalauja, kad į ją būtų atkreiptas dėmesys. Tiesa, manau, kad situacija Lietuvoje gerės, nes vaikų maitinimas ugdymo įstaigose reglamentuotas į sveikatai palankesnį maitinimą. Bendra tendencija yra ta, kad pasaulyje daugėja žmonių, besidominčių sveikatai palankiu maitinimu, ši tema tampa vis aktualesnė, tad ir bendra situacija turėtų keistis į gerą.“
„Rimi“ arch. nuotr.
