Protėvių palikimas
Individualus žmogaus temperamentas matyti visame kame: kaip greit jis mąsto, kalba, kokia jo mimika, judesiai, bendravimo maniera. Mažylis gimsta paveldėjęs temperamentą, kurio negalima pakeisti, bet įmanoma išmokti kontroliuoti.
Temperamentą lemia nervų sistemos reakcijos į dirgiklius – motinos balso intonaciją, šlapius vystyklus, alkio jausmą, pilvo skausmus ir t.t. – greitis. Vieni mažyliai pajutę diskomfortą pradeda verkti, kiti rėkia ne savo balsu, o treti ramiausiai užsnūsta nekreipdami į nepatogumus jokio dėmesio. Signalai apie viską, kas vysta, patenka į tam tikras smegenų dalis ir didina jų aktyvumą.
Dėl nesubrendusių smegenų ir socialinės patirties neturėjimo mažyliai yra visiškai priklausomi nuo įgimto temperamento. Tačiau vaikas auga, įsimena auklėjimo pamokas, ima pavyzdį iš vyresniųjų. Jis mokosi kentėti, rodyti valią arba atvirkščiai – atsitraukti, kitaip tariant, mokosi valdyti temperamentą.
Juokų maišas ir verksnys
Jis visą laiką verkdavo. Jei saulė pasislėpdavo už debesų – verkdavo iš šalčio, jei kaitriai šviesdavo – dėl karščio. O juokų maišelis džiaugdavosi ir saule, ir lietumi, ir šalčiu. Verksnys – tipiškas melancholikas, juokų maišas – sangvinikas. Vilkas ir lapė iš liaudies pasakų – cholerikai. Jie vis nepatenkinti, bruzda, niršta. O ramus ežiukas, nešantis ant spyglių obuolį atsargoms žiemai, – flegmatikas: viską mato, bet nesant būtino reikalo nesikiša.
Žinoma, gyvenime ne viskas taip vienareikšmiška. Išsiaiškinkite, koks jūsų vaiko temperamentas, kad galėtumėte bendrauti be konfliktų ir stresų.
Sangvinikas
Jis optimistas, mylintis gyvenimą, mėgstantis rizikuoti ir pasirengęs kompromisams, dalykiškas ir susikaupęs. Sangvinikas puikiai sutaria su bendraamžiais, greit prisitaiko nepažįstamoje aplinkoje, akimirksniu įsimena naują informaciją. Jis mėgsta judrius žaidimus, labai smalsus. Greit užmiega, o prabunda visada geros nuotaikos. Bausmes ištveria lengvai, greit jas pamiršta.
Jo kalboje gausu aukščiausiojo laipsnio būdvardžių, kiekvieną žodį lydi gestas. Apskritai toks temperamentas – pats “patogiausias” auklėjamąja prasme. Tačiau susižavėjęs kokia nors veikla toks mažylis nesugeba apskaičiuoti jėgų, greit pavargsta ir dažnai keičia užsiėmimų pobūdį, nes jie jam nusibosta. Auklėdami sangviniką mokykite jį kantrybės ir užsispyrimo, stebėkite, kad jo optimizmas ir gyvenimo džiaugsmas nevirstų lengvabūdiškumu bei nepastovumu.
Cholerikas
Tai nepavargstantis bebaimis vaikas. Dažnai karščiuojasi ir įsivelia į konfliktus. Neretai jaučia baimę ir įtūžį, nenumatytas situacijas vertina kaip didžiausius likimo išbandymus ir joms priešinasi. Į pastabas reaguoja ramiai, bet fizinėms bausmėms priešinasi. Mieliau renkasi trukšmingus žaidimus, mėgsta būti lepinamas, jam nuolat reikia žiūrovų ir naujų įspūdžių. Naują informaciją suvokia iš karto ir tuoj pat pamiršta. Kalba garsiai ir greitai. Prie naujos aplinkos pripranta irgi greit, bet užmiega sunkiai ir niekada negali žinoti, kokios nuotaikos atsikels.
Pasistenkite, kad jis lėčiau skristų per gyvenimą, turėtų kada sustoti ir pailsėti. Padėkite išsirinkti pomėgį – tada per kraštus besiveržiančią energiją jis naudos pažinimo tikslais. Tokiam vaikui reikalingi sportiniai žaidimai, lavinantys atidumą ir pastabumą. Mokykite jį apgalvoti sprendimus, įvertinti jėgas, visada tvardytis ir būti atkakliam.
Flegmatikas
Jis labai ramus, susitvardantis, mažai reiškiantis emocijas, nemėgstantis rizikuoti. Toks vaikas mėgsta ramius žaidimus ir tarp bendraamžių nebūna lyderis. Naują informaciją įsimena lėtai, tačiau visam laikui. Ilgai trunka, kol prisitaiko prie naujovių, nemėgsta permainų. O štai užmiega greit, miega ilgai, bet bunda lėtai ir ilgai vaikšto apsnūdęs.
Pasistenkite ugdyti mažylio smalsumą ir iniciatyvumą, greitinkite jo vėžlio tempus – čia padėtų žaidimai, kuriems reikia greičio ir vikrumo, – rodykite jam ryškaus emocinio elgesio pavyzdį: patys aktyviai džiaukitės ir piktinkitės, jis būtinai to išmoks.
Melancholikas
Jis nedrąsus, užsisklendęs ir neryžtingas, jaudinasi dėl smulkmenų, labai sentimentalus. Naują informaciją įsimena per vargus, visą laiką kas nors atitraukia jo dėmesį, tad greit pavargsta. Juda nepasitikėdamas savimi, kalba tyliai, bet raiškiai. Į dirgiklius reaguoja neadekvačiai. Miegoti ruošiasi ilgai, užmiega greitai, rytą be vargo atsikelia. Labai sunkiai pritampa prie naujos aplinkos, todėl nemėgsta eiti į darželį ar mokyklą.
Melancholikui reikia mokytis savarankiškumo ir drąsos, jam negalima įsakinėti. Kategoriškas kreipimasis ir neigiamas vertinimas jį žlugdo. Su tokiu vaiku reikia aptarti, kas matyta ir girdėta, akcentuojant teigiamas to puses.
Parengė Liepa EGLINSKYTĖ
“Panevėžio balsas”
