Tradicinė situacija: ką tik nupirkome vaikui naujus batus, o po mėnesio jis skundžiasi, jog šie jau spaudžia. Perkame tada dviem dydžiais didesnius, ir šlepsi su jais mažasis porą metų.
Daug suaugusiųjų kenčia dėl deformuotų pėdų ir dėl to dažniausiai kalta būna netinkama avalynė. O prasideda viskas jau nuo pačios pirmos batukų poros.
Kuo daugiau natūralių medžiagų
Lietuvoje priimtos vaikiškos avalynės higienos normos nustato griežtus reikalavimus medžiagoms, iš kurių gaminama avalynė vaikams.
„Kūdikiams skirtų batų visos sudedamosios dalys, išskyrus padą, privalo būti pagamintos iš odos ar kitų natūralių medžiagų, – sakė vaikiška avalyne prekiaujančios bendrovės „Samolina“ direktorius Augustinas Jucevičius. – Ikimokyklinio amžiaus vaikų avalynės vidinio įkloto sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 50 proc. natūralių medžiagų. Taip pat reikalaujama, kad vaikiška avalynė gerai priglustų prie kojos, todėl gamintojai privalo naudoti įvairius užsegimus – dirželius, raištelius, sagteles ar užtrauktukus.“
Kas lemia kainų skirtumus
Avalynės savo mažiesiems ieškantys tėvai pastebi, kad iš išorės panašių batų kainos gana smarkiai skiriasi – galima įsigyti ir porą šimtų, ir kelias dešimtis litų kainuojančius batelius. A.Jucevičiaus teigimu, kai-
ną pirmiausia lemia medžiagų, iš kurių pagaminta avalynė, kokybė ir garsūs gamintojų vardai.
„Žinomas bendrovės vardas vaikiškos avalynės kainą gali pakelti nuo 10 iki 20 proc. Tačiau tokie gamintojai nuolat atlieka vaikiškos avalynės tyrimus. Pavyzdžiui, mūsų atstovaujama bendrovė „Bartek“ testuoja vaikišką avalynę Vaiko ir mamos institute. Įvertinus rezultatus, batų modeliai koreguojami. Ypač daug dėmesio skiriama pačių mažiausių vaikų batukams“, – tikino A.Jucevičius.
Matuotis – būtina
Vaikas – svarbus avalynės pirkimo „proceso“ dalyvis, nes batukus jis būtinai turi pasimatuoti, apautas pavaikščioti po parduotuvę. Būna, jog batų dydis atitinka pėdos ilgį, tačiau kojai vis vien nepatogu – spaudžia šonus ar užkulnį.
„Batai turi būti 0,5–1 cm ilgesni už vaiko pėdą. Turintiems platesnes arba siauresnes pėdas, rekomenduojama rinktis avalynę, kurios priekinė dalis reguliuojama lipdukais arba sagtelėmis – taip galima šiek tiek paplatinti arba susiaurinti batukus“, – patarė A.Jucevičius.
Oda, iš kurios pagaminta avalynė, turi būti minkšta ir labai tampri, tačiau batų užkulnis ir priekis – šiek tiek pakietinti. Geriausia rinktis tuos batus, kurių priekis yra bukas, kad kojų pirštams pakaktų erdvės.
Atkreipkite dėmesį ir į batų padus. Geriausia, kai jie raštuoti – tada geriau kimba prie grindinio ir mažėja tikimybė pargriūti. Padas taip pat turi būti pakankamai storas, kad apsaugotų pėdas nuo traumų, tačiau lankstus – kitaip vaikui bus sunku vaikščioti.
Geriau pirkti tik naujus
Higienistai, ortopedai ir gamintojai rekomenduoja iš karto pirkti mažiausiai dvi poras batų ir kuo dažniau perauti vaiką. Visą dieną avint tą pačią avalynę, pėda sudrėksta.
Norint pašalinti drėgmę, batukus reikia džiovinti mažiausiai dvylika valandų. Jei vaikas vėlai grįžta iš kiemo, ryte anksti keliasi, batams nepakanka laiko išdžiūti, apautas jais vaikas jaučiasi nepatogiai, be to, gali greitai peršalti.
Specialistai nepataria mažyliui auti brolio, sesers ar kitų vaikų išaugtų batukų.
„Mažam vaikui geriausia pirkti naujus batukus. Kiekvieno žmogaus pėda skirtingai nudėvi bato padą ir kito vaiko kojos, apautos jau dėvėta avalyne, priverstos taikytis prie šių nelygumų. Tai nėra gerai, nes pėda ima deformuotis. „Paveldėtus“ batus vaikui galima auti tik tada, jei jie buvo mažai dėvėti ir jų buvęs šeimininkas neturėjo pėdos vystymosi sutrikimų. Kito vaiko dėvėta avalynė kelia ir higieninių problemų –
juk visų kojos prakaituoja, tad yra pavojus užsikrėsti grybeliu ar kitomis ligomis“, – perspėjo A.Jucevičius.
Goda Ambrazas
"Klaipėda"
