Mitas 1: šiuolaikinio dirbtinio maitinimo kokybė nenusileidžia motinos pienui, todėl natūraliai maitinančių moterų mažėja.
Anot A. Grigaliūnienės, yra atvirkščiai: nuo 1995-ųjų natūraliai maitinančių moterų Lietuvoje daugėja. Tačiau Lietuvai dar toli iki Norvegijos, kur naujagimius iš 100 pagimdžiusių moterų žindo 99.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, tik apie 3 procentų moterų negali žindyti. Tik po gimdymo naujagimius žindyti pradeda visos moterys.
Lietuvoje iki 1 mėnesio mažylius žindo apie 80 procentų moterų, iki 6 mėnesių – apie 40 procentų.
Tyrimai rodo, kad apie 60 procentų moterų Lietuvoje po gimdymo nustoja žindyti, susidūrusios su pirmaisiais sunkumais ir nesulaukusios kvalifikuotos specialistų pagalbos.
Pasirinkusios dirbtinį maitinimą mamos mažai žino apie jo žalą. Mišinėlių gamintojai stengiasi, kad jų produkcija būtų panaši į mamos pieną, tačiau pastarojo sudėtis – nepakartojama.
„Tyrimai įrodo, kad tarp natūraliai maitintų vaikų retesnės alergijos ir infekciniai susirgimai, ypač – žarnyno, kvėpavimo takų. Svarbus ir emocinis ryšys tarp mamos ir vaiko, kuris užsimezga natūraliai maitinant“, – privalumus vardina specialistė.
Mitas 2: Plastinę krūtų operaciją pasidariusi moteris negali natūraliai maitinti.
Savo praktikoje su tokiomis moterimis dirbusi akušerė pabrėžia, kad viskas priklauso nuo atliktos operacijos pobūdžio. Jei moteriai sumažintos krūtys, maitinimo problemų iš tiesų gali kilti.
„Mažinant krūtis, atsiranda randukų liaukiniame krūtų audinyje. Jie ateityje gali trukdyti ištekėti pienui. Jei tokios moters krūtyse pienas kaupsis 2–3 paras ir natūraliai neištekės, maitinti ji negalės“, – aiškina specialistė.
Krūtų didinimo operacijos metu dedami silikoniniai implantai. Dėl jų po gimdymo moteris gali jausti papildomą diskomfortą, tempimą, ypač 3–4 parą, kai pieno ypač padaugėja. Tačiau pienas išteka ir maitinti ji gali.
Mitas 3: Daugeliui maitinančių moterų pieno užtenka tik mėnesiui.
Daugelį moterų ištinka pirmojo mėnesio krizė, kai po 3–4 natūralaus maitinimo savaičių mažyliui pradeda trūkti pieno.
Tai lemia itin spartus naujagimio augimas. Tam nepasiruošusi mama gali klaidingai įsivaizduoti, kad tai – jos kaltė, ji turi per mažai pieno ir todėl ryžtasi įvesti papildomą maitinimą.
Akušerė siūlo kitą išeitį – dažniau žindyti, kaip ir pirmąsias paras po gimdymo, – kas tris valandas. Per 2–3 paras pieno turėtų padaugėti ir mažylio maisto poreikis bus patenkintas.
Mitas 4: Naujagimį būtina žadinti ir naktį, kad pavalgytų.
Maitinimo režimą individualiai „padiktuoja“ kiekvienas naujagimis. Jis gali žįsti kas pusantros, dvi ar tris valandas. „Tačiau naujagimis turėtų žįsti ne rečiau kaip kas tris valandas ir ne trumpiau kaip 20–30 minučių“, – rekomenduoja akušerė.
Jei naktį naujagimis neatsibusdamas išmiega maždaug 5 valandas, jo specialiai žadinti ir maitinti nereikia (jeigu jis gimė normalaus, virš 3 kilogramų svorio).
„Tik tokiu atveju jau dažniau jį reikia maitinti dieną. 8–12 maitinimai per parą pirmąjį gyvenimo mėnesį turi būti bet kokiu atveju“, – gaires nusako A. Grigaliūnienė.
Mitas 5: Motinos pieno gamybą skatina didesnis skysčių vartojimas, tam tikros arbatos.
Vienintelis pieno gamybą skatinantis veiksnys – dažnas žindymas.
„Maitinanti moteris turi vartoti daug skysčių. Juk mėnesio amžiaus mažyliui vienam maitinimui reikia apie 100 mililitrų pieno, per parą – iki litro pieno. Tai – labai daug, mama turi atstatyti skysčių kiekį, kurį atiduoda“, – ragina specialistė.
Maitinančiai mamai per parą rekomenduojama išgerti ne mažiau 2–3 litrų skysčių. Siūlo rinktis negazuotą vandenį, pankolių arba specialią žindyvių arbatą, vengti eksperimentų su naminėmis žolelių arbatomis. „Vaikas gali sureaguoti į per didelį tam tikrų žolelių kiekį“, – perspėja A. Grigaliūnienė.
Nerekomenduojami gėrimai, kurių sudėtyje yra kofeino, citrusiniai vaisiai, medus, kurie gali mažyliui sukelti alergiją.
„Nors tyrimai įrodinėja, kad per moters kraują tiesiogiai į pieną jos suvalgyti produktai nepersiduoda, mano ilgametė praktika rodo kitaip. Mažylis gali nežįsti, jei užuodžia, kad mamos pienas kvepia jos suvalgytu česnaku. Vaikus pradeda berti mamoms gausiau suvalgius riešutų ar braškių. Tačiau dėl to nereikėtų pulti į kraštutinumus ir valgyti vien košes“, – pataria akušerė.
Mitas 6: Natūraliai maitinanti motina neapsieina be pientraukio, antspenių ir kitų pagalbinių priemonių.
„Patariu neskubėti pirkti pagalbinių priemonių, nežinia, ar jų tikrai reikės“, – sako A. Grigaliūnienė. Pirmą gyvenimo parą ji siūlo naujagimį dėti prie krūties ir stebėti, kaip šiam seksis žįsti.
Būna situacijų, kai naujagimis guli intensyvios priežiūros skyriuje, atskirtas nuo motinos. Tada mamai gali tekti nutraukti pieną ir maitinti naujagimį iš taurelės, tačiau ir tada dar nereikia skubėti pirkti pientraukį.
Pirmomis paromis nedideliais kiekiais gaminasi priešpienis – tirštas, koncentruotas skystis. Mama jį gali surinkti, nutraukdama rankomis į taurelę.
Pientraukiai reikalingi tik tada, kai įsitikinama, kad vaikas iš krūties nevalgo ir nevalgys.
Pientraukis būtinas ir maitinančiai moteriai anksti grįžtant į darbą. Darbo kodekse maitinančioms mamoms numatytos pusvalandžio pertraukos kas tris valandas, kurių metu jos gali nusitraukti pieną. Jį galima įsidėti į šaldytuvą ar šaltkrepšį ir grįžus namo pasiūlyti mažyliui.
Antspeniai reikalingi, jei speneliai yra įtraukti ir kūdikis negali žįsti. Kartais mamos naudoja antspenius, jei speneliai dėl netaisyklingo žindymo buvo traumuoti ir moteriai skauda maitinant. Tokių traumų nebus, jei naujagimis išmoks žįsti taisyklingai.
Beje, specialistė primena, kad žindyti gali ir temperatūros turinčios mamos. Mažyliams tai nepakenks.
Mitas 7: Mamos pieną galima šaldyti kaip bet kurį kitą maisto produktą.
„Kaupti šaldytas motinos pieno atsargas, jei moteris turi pieno daugiau nei mažylis išgeria, nėra blogai. Be minėtos mėnesio, vėliau būna ir trijų–penkių mėnesių krizės. Tada vaikas vėl ima sparčiau augti ir reikalauti daugiau pieno“, – sako A. Grigaliūnienė.
Užšaldyti specialiame indelyje ar maišelyje motinos pieną reikėtų per parą. Indelis ar maišelis neturėtų būti sklidini, nes šaldomas pienas plėsis. Būtina užrašyti datą, kada pienas užšaldytas.
šaldymo kameroje motinos pieną rekomenduojama laikyti ne ilgiau 3 mėnesių. Motinos pieno pakartotinai šildyti, šaldyti negalima. Teisingai laikomame piene išlieka visos naudingos medžiagos.
Mitas 8: Gimdžiusios moters krūtys praras formą.
šį tikrovę atitinkantį mitą A. Grigaliūnienė aiškina fiziologiškai: pagimdžiusios moters krūtyse natūraliai atsiranda pieno, jau nėštumo metu dėl hormoninių pokyčių organizme „bujoja“ liaukinis audinys. Krūtys didėja, santykinai didėja odos plotis. Nelikus pieno, liaukinis audinys traukiasi, užleidžia vietą riebaliniam audiniui.
Ar mama žindys, ar ne, anot specialistės, vienodai veiks jos krūtinės formą. Gimdymas – signalas moters organizmui, skatinantis natūralią pieno gamybą. Nori moteris ar ne, yra ar nėra pasiryžusi naujagimį maitinti, į jos krūtis plūstelės pieno ir šios didės.
„Moterys neturėtų vengti maitinti naujagimių, saugodamos savo krūtinę. Grožis šiek tiek nukentės“, – susitaikyti su situacija ragina akušerė.
Alvydo JANUšEVIEČIAUS nuotr. Akušerė Alma Grigaliūnienė sako, kad žindyti gali ir plastinę krūtų operaciją pasidariusi moteris. Viskas priklauso nuo atliktos operacijos pobūdžio.
Mitas 9: Maitinančios motinos negali laikytis dietų, sportuoti.
Pirmosios šešios savaitės pagimdžiusiai moteriai – sunkiausios. Jos organizme vyksta didžiuliai pokyčiai, kurių metu imtis papildomų priemonių ankstesnėms formoms sugrąžinti nereikėtų.
Drastiško svorio metimo dietų moterys turėtų vengti. „Jos neturėtų valgyti „už du“, reikėtų maitintis saikingai, tačiau rinktis kuo įvairesnį maistą, laikytis sveikos piramidės principų“, – ragina pašnekovė.
Mokslininkų tyrimais įrodyta, kad žindančios moterys per pirmąjį pusmetį vidutiniškai meta po pusę–vieną kilogramą per mėnesį, tad po metų natūraliai sugrąžina iki gimdymo buvusią formą.
Jei mama laikosi dietos, organizmas gamina pieną iš atsargų. Net jei jų pakanka, nukentės moters plaukų, nagų, odos būklė ir pieno kokybė nebus tokia gera, netenkins kūdikio poreikių.
Žindymą ir sporto užsiėmimus mama derinti gali. Yra kineziterapeutų, kurie specialiai apmoko mamas pratimų pilvo elastingumui, šlaunų formai atkurti.
Mitas 10: Žindymui nutraukti reikia specialių medikamentų.
Pagal PSO rekomendacijas išskirtinai motinos pienu kūdikiai turi būti maitinami iki pusės metų. Vėliau greta žindimo, pasitarus su mažylį prižiūrinčiu šeimos gydytoju, skiriamas papildomas maitinimas.
Motinos pienu vaikas turėtų būti maitinamas maždaug iki 2–3 metų. Sulaukęs tokio amžiaus, jis natūraliai atsisako krūties.
„Būna situacijų, kai mama pati nori nujunkyti vaiką nuo krūties, pavyzdžiui, jei planuoja grįžti į darbą. Nujunkymas – procesas, trunkantis ne vieną dieną. Būtų gerai, kad jis nevyktų tada, kai yra pasikeitusios sąlygos – šeima kraustosi, keliauja, serga ir panašiai. Palengva reikėtų atsisakyti vieno, antro ir taip galiausiai visų maitinimų. Krūtys natūraliai gamins mažiau pieno, kol jo nebeliks“, – procesą nusako akušerė.
Jei prireikia vaiką nujunkyti staiga, gydytojas gali išrašyti vaistų, kurie blokuoja pieno gamybą. „Tačiau tai – ekstra atvejis, kurio geriau vengti“, – pataria specialistė.
Marina VISOCKIENĖ
SXC.hu – Cuevas Sandra nuotr.
