Pradžia – po skyrybų
Tai nėra visai naujas šeimos modelis. Tačiau anksčiau dažniausiai tokios šeimos susikurdavo susituokus dviems našliams, o šiais laikais patėviai ir pamotės atsiranda, kai poros išsiskiria.
Amerikiečiai, pasiremdami savo statistika, daro prielaidą, jog 28 proc. vaikų, dabar gyvenančių su patėviu ar pamote, turės išgyventi ir antrosios šeimos išsiskyrimą. Tad vaiko gyvenimas šeimoje su patėviu ar pamote įgis dar savitesnių bruožų ir tokiu būdu dar labiau ims skirtis nuo gyvenimo tradicinėje šeimoje.
šeima su patėviu ar pamote įvairių autorių yra apibrėžiama taip: bent vienas iš sutuoktinių jau buvo susituokęs ir išsiskyrė ir iš ankstesnės santuokos liko bent vienas vaikas, kuris nuo santuokos pradžios nuolat arba tam tikru metu gyvena su šia pora.
Šeimos ypatumai
Kanados psichiatrijos profesorius Ivas Lemontanja (Yves Lamontagne), tyrinėjantis tokias šeimas, akcentuoja, jog šios šeimos labai skiriasi nuo tradicinių šeimų. Tai iš jos narių nuolat reikalauja ypatingo dėmesio. Mokslininkas siūlo atkreipti dėmesį į šiuos esminius šeimos su patėviu ar pamote ypatumus:
* Tokioje šeimoje yra didesnis žmonių skaičius. Įprastoje šeimoje iš tėvo, motinos, jų abiejų tėvų bei dviejų vaikų galimų sudaryti porų yra 28, o galimų sąveikų – net 247. Šeimose su patėviu ar pamote galimų porų – 253, o sąveikų – net apie 8 milijonus! Kad gautume tokius skaičius, pakanka motinai ištekėti už našlio su trimis vaikais, o tėvui vesti našlę su vienu vaiku.
* šeimose su patėviu/pamote, prieš pradedant porai gyventi kartu, jau būna mažiausiai vienas ankstesnis ryšys tarp vaiko ir vieno iš tėvų. Tai reiškia, kad šeimos gyvenimo ciklas su patėviu/pamote prasideda visai kitaip nei tradicinėje šeimoje, kai suaugusieji sudaro sąjungą ir tik po to susilaukia vaikų.
* Tokios santuokos kuriasi iš ankstesnių santuokų žlugimo ir nelengvų santykių praradimo. Vadinasi, sutuoktiniai naują santuoką kuria turėdami atitinkamą buvusios partnerystės patirtį, kupiną skaudžių pamokų ir ne pačių maloniausių išgyvenimų.
* šeimų su patėviu/pamote gyvenimą apsunkina nepakankami patėvių ir vaikų teisiniai ryšiai.
* Todėl vaikas gali pasijusti, tarsi jis būtų dviejuose skirtinguose namuose su visai skirtingomis taisyklėmis ir lūkesčiais. Jam gali tekti prisitaikyti prie staigaus savo statuso šeimoje pasikeitimo arba prie netikėto netikrų brolių ar seserų gimimo. Jiems gali tekti dalyvauti konfliktuose tarp patėvio ar pamotės ir tikrojo tėvo ar motinos, neturinčių globos teisių.
Tai rodo, jog šeimos su patėviu/pamote labai skiriasi nuo tradicinės šeimos. Šeimas sujungti lengviau tada, kai vaikai iš ankstesnės santuokos yra vyresni. Beje, tokių atvejų dažnėja. Galime pastebėti, kaip vyrai, turintys suaugusius vaikus, susituokia ir sukuria naują šeimą`su moterimi, kuri jau turi ar dar neturi vaikų. Tokie atvejai nėra klasikinės šeimos su patėviu/pamote struktūros, nes dažniausiai tėvo vaikai netampa naujos šeimos dalimi ir motinai tenka rūpintis tik savo vaikais.
Kaip sukurti sėkmingą šeimą?
Būtina susitaikyti su praeitimi
Norint, kad dvi šeimos galėtų sukurti sėkmingą naują šeimą, pirmiausiai turi būti pasibaigęs pirmosios santuokos gedėjimo laikotarpis. Tik tuomet, kai abu sutuoktiniai supranta savo buvusius praradimus ir susitaiko su praeitimi, jie gali prisitaikyti prie dabarties ir optimistiškai pradėti žvelgti į ateitį. Tik tada sutuoktiniai gali imtis kurti naują gyvenimą.
Patikrinti savo santykius namų aplinkoje
Sėkmingos antrosios santuokos galimybę padidina bendras būsimųjų sutuoktinių gyvenimas prieš vedybas. Namų aplinkoje abiem sutuoktiniams geriau suvokti, ar jie tikrai tinka vienas kitam.
Vaikams užtikrinti ne tik dėmesį, bet ir saugumą
Laimingai šeimai su patėviu/pamote būdinga tai, kad abu partneriai stiprūs ir kartu jai vadovauja.
Deja, gana dažnai būna taip, kad antrąsyk susituokę tėvai varžosi savo naujų intymių ryšių, nes jaučiasi kalti, kad neva per mažai dėmesio skiria savo vaikams ir pan. Kanados mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad vaikams reikia ne tik tėvų dėmesio, bet ir saugumo, kuris atsiranda, kai vaikai mato laimingos ir savo santuoką nuolat stiprinančios poros modelį.
Turėti realius lūkesčius
Jeigu abu partneriai mano, jog jie galės sukurti dar vieną tradicinę šeimą, jiems teks skaudžiai nusivilti, nes šeima su patėviu/pamote labai skiriasi nuo tradicinės šeimos modelio. Todėl labai svarbu, kad abu sutuoktiniai iškart susitaikytų su tokiai šeimai suprogramuotu sudėtingumu.
Tėvas ar pamotė turi suprasti, jog nesama kokios nors stebuklingos formulės greitai vaikų adaptacijai garantuoti ir meilei laimėti. Vaiko integracija į naują šeimą priklauso nuo daugelio veiksnių, o svarbiausi iš jų – vaiko amžius ir tai, kiek laiko jis praleidžia naujoje šeimoje. Vaikų integracijos naujoje šeimoje procesai gali būti labai netikėti.
Nors paprastai sklandžiau jie praeina mažiems vaikams, tačiau gali atsitikti, kad didelių sunkumų gali patirti ir maži vaikai. Kanadoje atlikti tyrimai rodo, jog, kol vaikas pripranta prie patėvio ar pamotės, praeina pusantrų ar net dveji metai. Jei vaikai vyresni, tai šis integravimosi procesas gali užsitęsti penkerius ar net šešerius metus. Tik praėjus integravimosi procesui galime tikėtis, jog vaikas ims pasitikėti patėviu ar pamote ir leis pastariesiems prisidėti prie jo lavinimo ir auklėjimo.
Geriau, kai abiejų sutuoktinių vaikai gyvena kartu
Amberto ir jo mokslininkų grupės atliktų tyrimų rezultatai aiškiai rodo, kad dviejų šeimų integracija vyksta daug lengviau, jei abiejų sutuoktinių vaikai gyvena kartu su pora. Be to, moterys, kurios prižiūri savo vaikus iš ankstesnės šeimos kartu su savo sutuoktinio vaikais, labiau prisiriša prie visų vaikų.
Šie tyrimai mokslininkams leidžia daryti prielaidas, kad visi vaikai iš ankstesnių santuokų taip pat prisiriš prie motinos.
Tęsti senas tradicijas ir kurti naujas
Gerus santykius šeimose su patėviu/pamote ypač lemia kartu patirtos teigiamos emocijos. Todėl, kaip ir tradicinėse šeimose, čia labai svarbūs šeimos ritualai ir tradicijos. Nauja šeima turėtų tęsti tam tikras tradicijas, pavyzdžiui, gimtadienius, religines ar kitas šventes. Patartina sukurti ir naujų ritualų. Lankstumas ir kūrybiškumas – labai svarbios naujos šeimos sėkmingo kūrimo prielaidos.
Kurti draugiškus santykius su sutuoktinio vaiku iš ankstesnės santuokos
Ypač naujai šeimai svarbūs geri patėvio/pamotės santykiai su vaiku. Jiems susiformuoti reikia laiko. Kiek jo prireiks, priklausys nuo vaikų amžiaus ir nuo to, ar jie nuolat, ar ne gyvena su šia šeima.
Būtina pažymėti, kad patėvis/pamotė į šeimą turi įeiti labai pamažu. Tai prasidėti turėtų nuo draugiškų santykių su naujojo sutuoktinio vaikais kūrimo. Ir tik vėliau patėvis ar pamotė gali kelti kokius nors drausminančius reikalavimus. Kurdami naujos šeimos santykius sutuoktiniai turi veikti išvien, o ypač – laikytis vienodų reikalavimų, keliamų vaikams.
Numatyti ir aiškiai apibrėžti santykius su buvusiu sutuoktiniu
Nauja šeima turėtų įvertinti ir nedviprasmiškai susitarti, ar bus, o jei taip, tai kaip bus palaikomi santykiai su buvusiu sutuoktiniu. Deja, daugelis suaugusiųjų neįstengia bendradarbiauti, o vaikai tokiu būdu neretai tarsi patenka į priešiškai vienas kito atžvilgiu nusiteikusių ir nuolat vaikais manipuliuojančių tėvų spąstus.
Jei suaugusieji visada paisytų vaikų interesų, jie pirmiausiai tarpusavyje pasiskirstytų pareigas, susijusias su vaikų auklėjimu ir lavinimu. Taip padėtų vaikams išvengti skaudžių išgyvenimų dėl ištikimybės jiems.
Mokslininkai – ne visagaliai
šeimas su patėviu/pamote tyrinėjęs mokslininkas I.Lamontanja tvirtina, kad antroji santuoka gali būti lygiai taip pat sėkminga ir teikti pasitenkinimą kaip pirmoji. Pastebėta, kad vaikams daug naudingiau gyventi su patėviu ar pamote nei su vienu iš tėvų.
Pasak mokslininko, sunkumai, su kuriais susiduria nauja šeima, dažniausiai kyla todėl, kad trūksta modelių, kuriais ji galėtų sekti, ar standartų, kuriuos galėtų sėkmingai taikyti. Šiandienos mokslo tyrimai gali padėti sužinoti tik tai, kaip tokių šeimų adaptaciją palengvinti. Deja, sukurtų tinkamų šeimos su patėviu ar pamote modelių, kurie labai padėtų naujiems sutuoktiniams, šiandien mokslininkai pateikti dar negali.
Regina Kontautienė,
Klaipėdos universiteto docentė, socialinių mokslų daktarė
“Klaipėda”
