• Pagrindinis
  • Sveikata
    • Ligos ir gydymo patirtis
    • Natūralūs vaistai
    • Saugok sveikatą!
    • Sveikatos politika ir naujovės
  • Arčiau gamtos
  • Grožio formulė
  • Harmoninga pora
  • Ekologiška aplinka
  • Minčių terapija
  • Mokslo atradimai
  • Pirmoji pagalba
  • Sveika mityba
  • Tėvai ir vaikas
  • Vaizdo reportažai
Sveikatos sodas
Sveikatos sodas
  • Titulinis
  • Sveikata
    • Saugok sveikatą!
    • Ligos ir gydymo patirtis
    • Sveikatos politika ir naujovės
    • Natūralūs vaistai
    • Sveika mityba
    • Grožio formulė
    • Mokslo atradimai
    • Pirmoji pagalba
  • Santykiai
    • Minčių terapija
    • Harmoninga pora
    • Tėvai ir vaikas
  • Ekologiška aplinka
  • Arčiau gamtos
  • Vaizdo reportažai
Pagrindinis
Tėvai ir vaikas

Psichologė: dažnai vaikui nepaliekame erdvės ko nors nesuprasti

2015 1 rugsėjo
Psichologė: dažnai vaikui nepaliekame erdvės ko nors nesuprasti

Apie tai kalbamės su šeimos psichologe Giedre Gutaute-Klimiene.

– Įžengdami į naujus mokslo metus nerimo nestokoja tiek pirmokai, tiek vyresni mokiniai. Kokios pagrindinės to priežastys? Kaip tėvai galėtų pagelbėti atžaloms?  
– Visų pirma stiprus vaiko nerimas ir didelis stresas prieš mokyklą gali būti ženklas, kad kažkas joje nėra gerai. Reikia ieškoti konkrečių priežasčių – klausti apie santykius su mokytojais, klasės draugais. Tėvai turėtų susimąstyti, kaip organizuoti visus mokslo metus, kad vaiko diena nebūtų užimta vien mokslais, atsirastų ir atsipalaidavimą teikiančių veiklų. Mokinius dažnai ima slėgti per didelė atsakomybė ir spaudimas, atimamas noras ir džiaugsmas pažinti. Visai natūralu, kad vaikas nelaukia atostogų pabaigos, tačiau nuolatos bendraujant su atžala, drąsinant jį ir bandant sudominti, galima išvengti neigiamų patirčių.
 
– Dėl psichologinio nerimo neretai sutrinka ir fizinė vaiko sveikata, skundžiamasi nemiga, įvairiais skausmais. Kaip reikėtų reaguoti? Gal įvairūs negalavimai – tik simuliacija dėl nenoro mokytis? 
– Tėvams derėtų jautriai priimti kiekvieną vaiko emociją, nesvarbu, ar būtų tam svarbi priežastis, ar tai – tik nerimas prieš ką nors naujo ir nepažinto. Taip pat nereikėtų skubėti tokių simptomų laikyti manipuliacijomis: net jei ir atrodytų, kad vaikas skundžiasi nepagrįstai, tai gali turėti konkrečias priežastis. Tereikia įsigilinti, išsiaiškinti ir nuraminti atžalas.
 
– Atrodo, ypač sunku turėtų būti pirmokams, kurių laukia naujas ritmas, nauja aplinka ir taisyklės. Matyt, čia veiksmingiausias abipusis – tėvų ir pedagogų – darbas?  
– Iš tiesų su pirmomis problemomis pirmokas dažniausiai susiduria jau peržengęs mokyklos slenkstį. Tipiškiausia į mokyklą besiruošiančio vaiko reakcija – nekantrus laukimas, džiaugsmas ir pasididžiavimas, kad tapo vyresnis. Sunku surasti pirmoką, kuris nenorėtų eiti į mokyklą, o per dideliu nerimu jį gali užkrėsti patys tėvai. Jau pradėjus lankyti mokyklą, be abejo, reikalingas tiek tėvų, tiek mokytojų atidumas ir įsiklausymas. Vaikai skirtingai prisitaiko, tačiau visada gelbėja atviras pokalbis, diskusijos.
 
– Galbūt tėvai gali konkrečiais būdais, pavyzdžiui, žaidimo forma pagelbėti atžalai pritapti prie būsimos aplinkos?
– Iš anksto vaiko viskam neparuoši, tik susidūrus su tuo gyvai iškyla daugiau klausimų. Tačiau tikrai galima, kad ir žaidžiant, imituojant mokyklą, papasakoti apie tai, kaip keisis dienotvarkė, kas yra klasė, pamokos, skambučiai ir pertraukos – vaikas susidomės ir įsitrauks.
 

Pixabay.com/sharpemtbr nuotr.


– Kur tėvai linkę klysti?
– 
Nesinorėtų ieškoti tėvų klaidų ar kalčių, juk visi jie stengiasi būti geriausi. Tiesiog dažnai įtampą šeimoje didina tai, jog tiek mokykloje, tiek namuose imama orientuotis vien į mokslo rezultatus. Vaikui nepaliekama erdvės ko nors nesuprasti, primygtinis sėkmingumo skatinimas pradeda užgožti paprastą bendravimą, džiaugimąsi tiesiog naujais klasėje išmoktais dalykais. Viskas tarsi įsisuka į pasikartojantį ratą: namų darbų tikrinimas, atsiskaitymų kontroliavimas, nauji reikalavimai… Tai tik sukelia dar daugiau nereikalingo streso, mažėja vaiko motyvacija, savivertė. Paprastas darnaus santykio šeimoje receptas – atida, norėjimas ir mokėjimas įsiklausyti į patį vaiką, jo būsenas, poreikius ir norus. 

Aigustė Tavoraitė

Pixabay.com/Michal Jarmoluk nuotr.

Facebook Twitter Google+ LinkedIn
Panašūs straipsniai
Organizmo stiprinimas bręstant: kokie vitaminai naudingiausi paaugliams?

Organizmo stiprinimas bręstant: kokie vitaminai naudingiausi paaugliams?

2021 8 birželio
V. Musvydaitė: „Judėjimo įpročius svarbu formuoti nuo vaikystės“

V. Musvydaitė: „Judėjimo įpročius svarbu formuoti nuo vaikystės“

2021 18 gegužės
Nuotolinis mokymas – stresas, grįžimas į mokyklą – irgi stresas. Kaip jį suvaldyti?

Nuotolinis mokymas – stresas, grįžimas į mokyklą – irgi stresas. Kaip jį suvaldyti?

2021 24 kovo
Karantino metu vaikų mityba prastėja: dietologė pataria, kaip ją praturtinti

Karantino metu vaikų mityba prastėja: dietologė pataria, kaip ją praturtinti

2021 22 vasario
Pokalbis su paaugliu apie meilę: kada patarti, o kada tiesiog išklausyti?

Pokalbis su paaugliu apie meilę: kada patarti, o kada tiesiog išklausyti?

2021 12 vasario
Į ekranus įnikę vaikai patiria tiek fizines, tiek dvasines traumas: kaip padėti savo atžaloms

Į ekranus įnikę vaikai patiria tiek fizines, tiek dvasines traumas: kaip padėti savo atžaloms

2020 21 gruodžio
Apie mus

„Kuo arčiau Gamtos, tuo daugiau sveikatos!“, – taip žvelgia sveiko gyvenimo būdo ir medicinos portalas „Sveikatos sodas“, savo veiklą pradėjęs 2006 metais.

Naujausi įrašai
  • Dylantys dantys – odontologas pataria, kaip to išvengti
  • Rankos nykštį atkūrė iš kojos piršto
  • Gurkštelti tikrumo: pabandykite arbatos puodelyje atrasti ypatingą Kretos dvasią
  • Rauginti daržoves galima net miesto namų virtuvėje – svarbiausia žinoti vieną principą
  • Vynuogių sezonas: kai kurie šias uogas gali valgyti net su kauliukais
Informacija
  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Privatumas
© UAB "Informacijos linija"
Interneto svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas