• Pagrindinis
  • Sveikata
    • Ligos ir gydymo patirtis
    • Natūralūs vaistai
    • Saugok sveikatą!
    • Sveikatos politika ir naujovės
  • Arčiau gamtos
  • Grožio formulė
  • Harmoninga pora
  • Ekologiška aplinka
  • Minčių terapija
  • Mokslo atradimai
  • Pirmoji pagalba
  • Sveika mityba
  • Tėvai ir vaikas
  • Vaizdo reportažai
Sveikatos sodas
Sveikatos sodas
  • Titulinis
  • Sveikata
    • Saugok sveikatą!
    • Ligos ir gydymo patirtis
    • Sveikatos politika ir naujovės
    • Natūralūs vaistai
    • Sveika mityba
    • Grožio formulė
    • Mokslo atradimai
    • Pirmoji pagalba
  • Santykiai
    • Minčių terapija
    • Harmoninga pora
    • Tėvai ir vaikas
  • Ekologiška aplinka
  • Arčiau gamtos
  • Vaizdo reportažai
Pagrindinis
Tėvai ir vaikas

Tingių tėvų vaikai – laimingesni?

2007 6 kovo
Tingių tėvų vaikai – laimingesni?

Apleisti negalima

Kartu gyvenantys tingūs tėvai teoriškai turi daugiau laiko vienas kitam, nes jų vaikai, bent jau sulaukę 25 metų, susipranta, kad nereikia trukdyti tėvų tada, kai jie leidžia laiką drauge.

Be abejo, tingūs tėvai gali būti per daug tingūs, kad leistų laiką drauge. Jokiu būdu nerekomenduotume apleisti naujagimio tikintis, kad tai sutvirtins jo charakterį, bet papasakosime apie tai, kaip tvirtinti savo santuokinius ryšius, kad tai bent iš dalies kompensuotų su vaiku praleidžiamą laiką.

Žinoma, kai kurie žmonės yra tiek užsiėmę savimi, kad jie apskritai neturėtų turėti vaikų, bet jie tikrai nepriskiriami daugumai šiuolaikinių tėvų. Daugumai tėvų reikia stengtis nuo vaikų išsaugoti tuos meilės ritualus ir smulkmenas, kurios buvo įprastos, kol vaikų nebuvo.

Vaiko nepriklausomybės skatinimas taip atrandant laisvo laiko sau ir savo partneriui yra menas, kurio galima pradėti mokytis labai anksti ir kuris su amžiumi yra tobulinamas.

Laiko sau atradimas

Nors laisvo laiko radimas yra sudėtinga užduotis, tėvams derėtų atrasti būdų saugiai „priparkuoti“ vaikus ir pabūti drauge. Nesvarbu, kokia darni bebūtų šeima, ilgalaikei santuokos gerovei yra svarbus tarpusavio pašnekesių laikas.

Daugelis moterų turi labai aiškius bendravimo su vaikais (šiems grįžus iš mokyklos ar per vakarienę) ritualus, kurių jos nelinkusios atsisakyti. Jos gali puikiai matyti, kaip silpsta ryšys su vaiku atsisakius šių pokalbių. Tuo tarpu su sutuoktiniu jos tokio stipraus ryšio nepalaiko ir ne taip greitai pastebi su partneriu praleidžiamo laiko trūkumo poveikį.

Jei sužinotumėte, kad poroms reikia po 15-20 minučių kasdieninių tarpusavio pokalbių, tikriausiai labai nustebtumėte. Idėja, kad atrandamas laikas netrukdomai pasikalbėti, atrodo kaip stebuklas iš pasakų. Greičiausiai sakysite, kad nuolatiniai tarpusavio pokalbiai neįmanomi dėl beprotiškų darbo grafikų… Tai tik priedanga!

Kai poros susipažįsta, tarpusavio pokalbiams skiriamam laikui teikiama daug dėmesio. Prieš susilaukiant vaikų mintis, kad prarasite ryšį su sutuoktiniu, atrodo keista – tai netgi atrodo neįmanoma. Jei pasakysite kam nors, neturinčiam vaikų, kad sutuoktiniai, kasdien pasikalbantys po 15 minučių, yra reti ir ypatingi, tai jie pamanys, kad esate neįtikėtinai pesimistiški. Bet susituokę vaikų turintys žmonės iš tiesų mano, kad esate ypatingi, jei kasdien pasikalbate su partneriu po 15 minučių.

Iš tikrųjų yra porų, kurios gulėdamos lovoje pasikalba po 20 minučių nuskambėjus žadintuvui arba kartu išgeria po puodelį kavos, arbatos po vakarienės, arba visada pasikalba prieš arba po vėlyvo vakaro filmo. Arba skambina vienas kitam pietų metu. Jie būna gerokai laimingesni. Jų vaikai jaučiasi saugūs nuo skyrybų. Poros, nuolat stiprinančios tarpusavio ryšį, įprastinį bendrą laiko praleidimą vertina ne kaip rutiną, o kaip atsipalaidavimą.

Parenka lūpdažį

Kai vaikai būna pakankamai dideli, paprašykite jų tuo metu jūsų netrukdyti. Vaikai gali suprasti, kad kiekvienas sekmadienio rytas yra mamos ir tėčio laikas. Arba kad iki 7-8 valandos ryto tėvų trukdyti negalima. Jie tai gerbs, jei tai bus įprasta, o ypač, jei ir jiems bus skirtas kasdieninis laikas.

Netrukdomo kiekvienos poros laiko atradimas, net jei tas laikas yra ne kasdieninis, o kassavaitinis, stiprina bendravimo ryšį. Kaip ir tarpusavyje bendraujant tėvams, taip ir bendraujant vienam iš tėvų su vaiku, šis trumpas kasdieninis pokalbis palengvina gyvenimą ir leidžia pajusti santykių sveikumą bei buvimą šeimos dalimi. Be to, vaikai, su kuriais taip bendraujama, lengviau supras jūsų norą netrukdomai pabendrauti su sutuoktiniu.

Viena mama pakomentavo: „Mano vaikams patinka žiūrėti, kaip aš rengiuosi eidama į pasimatymą su tėčiu. Jie padeda išsirinkti batus ir lūpdažį. Manau, puiku, kad tame pasiruošime jie įžvelgia romantiką, nors kartais ir šiek tiek paniurzga, kad norėtų eiti kartu. Man patinka, kad juos žavi ta tėčio ir mamos gyvenimo pusė, kurioje jie nedalyvauja.

Lygiai taip pat man patinka tai, jog mano vaikai žino, kad aš ir tėtis kartu aptarsime tam tikras šeimos problemas, ir tik po to nustatysime tam tikras taisykles ar imsimės kokių nors veiksmų.

Kartais mūsų pasitarimo rezultatų laukimas vaikams ištąso nervus, bet belaukdami jie turi progą patys pagalvoti, ką mes galėtume nuspręsti tuo klausimu. Jie žino, kad mums nesutariant paskutinis žodis priklauso tėčiui, jei kalbama apie sporto reikalus, o man paskutinis žodis priklauso, jei kalba eina apie mokyklos reikalus.

Kalbant apie pinigus būtinas vienbalsis sprendimas. Kartais juokiamės, kai diskusija įkaista, o vienas ar kitas vaikas ateina ir pasiūlo arba pertrauką, arba pasitarimą su jais – taip jie patys pasinaudoja mūsų patarimu. Stebėdami, kaip mes sprendžiame problemas, vaikai ruošiasi dalyvauti savo šeimos susirinkimuose ir spręsti problemas“.

Nebūna per vėlu

Įvedus nustatytas dienas ir įprastinius laikus pokalbiams, seksui ar pasimylavimui, greitai pasikeičia santuokoje atsiradęs vienišumo ir meilės išblėsimo jausmas. Laimei, niekada nevėlu pradėti kurti ritualus – net tada, kai santuoka atrodo mirusi ir skyrybos beldžiasi į duris.

Įpročiai, meilės ritualai, kuriami teigiami potyriai apsaugos santuoką nuo problemų. Jei tokių įpročių nebus, santuoka bus kur kas lengviau pažeidžiama to streso, kuris atsiranda siekiant prisitaikyti prie naujų poreikių susilaukus vaikų.

"Klaipėda"

Facebook Twitter Google+ LinkedIn
Panašūs straipsniai
Organizmo stiprinimas bręstant: kokie vitaminai naudingiausi paaugliams?

Organizmo stiprinimas bręstant: kokie vitaminai naudingiausi paaugliams?

2021 8 birželio
V. Musvydaitė: „Judėjimo įpročius svarbu formuoti nuo vaikystės“

V. Musvydaitė: „Judėjimo įpročius svarbu formuoti nuo vaikystės“

2021 18 gegužės
Nuotolinis mokymas – stresas, grįžimas į mokyklą – irgi stresas. Kaip jį suvaldyti?

Nuotolinis mokymas – stresas, grįžimas į mokyklą – irgi stresas. Kaip jį suvaldyti?

2021 24 kovo
Karantino metu vaikų mityba prastėja: dietologė pataria, kaip ją praturtinti

Karantino metu vaikų mityba prastėja: dietologė pataria, kaip ją praturtinti

2021 22 vasario
Pokalbis su paaugliu apie meilę: kada patarti, o kada tiesiog išklausyti?

Pokalbis su paaugliu apie meilę: kada patarti, o kada tiesiog išklausyti?

2021 12 vasario
Į ekranus įnikę vaikai patiria tiek fizines, tiek dvasines traumas: kaip padėti savo atžaloms

Į ekranus įnikę vaikai patiria tiek fizines, tiek dvasines traumas: kaip padėti savo atžaloms

2020 21 gruodžio
Apie mus

„Kuo arčiau Gamtos, tuo daugiau sveikatos!“, – taip žvelgia sveiko gyvenimo būdo ir medicinos portalas „Sveikatos sodas“, savo veiklą pradėjęs 2006 metais.

Naujausi įrašai
  • Top 5 vasaros BBQ patiekalai
  • Dylantys dantys – odontologas pataria, kaip to išvengti
  • Rankos nykštį atkūrė iš kojos piršto
  • Gurkštelti tikrumo: pabandykite arbatos puodelyje atrasti ypatingą Kretos dvasią
  • Rauginti daržoves galima net miesto namų virtuvėje – svarbiausia žinoti vieną principą
Informacija
  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Privatumas
© UAB "Informacijos linija"
Interneto svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas