Lemia hormonai
Kaip ir daugelį kitų su žmogaus charakteriu susijusių paslapčių, taip ir šią mokslininkai analizuoja nuosekliai ir pateikia nemažai naujienų bei išvadų, kurios padeda suprasti tai, kas kartais atrodo nepaaiškinama.
Neseniai Anglijos mokslininkai, remdamiesi būsimų motinų kraujo analize ir pakartotine jų apklausa po trejų metų, nustatė, jog nėščios moters kraujuje esantis vyriško hormono testosterono kiekis gali nulemti gimstančių mergaičių charakterį.
Tokios motinos gimdo „vyriškas“ dukras, kurios žaidžia berniukų žaidimus ir visai nekreipia dėmesio į lėles. Kur kas mieliau jos žaidžia su berniukais nei su mergaitėmis.
Beje, joms patinka ir aštresni konfliktai, kuriuos linkusios spręsti jėga, muštynėmis. Dažnai jas ir laimi, nes čia joms padeda mergaitiškas vikrumas.
Tačiau tai nereiškia, kad ta pati motina negali pagimdyti kitokio – mergaitiško – charakterio dukrą. Jei kito nėštumo metu jos kraujuje bus mažesnis testosterono kiekis, ji pagimdys „moterišką“ dukrą, kuri žais tai lyčiai įprastus žaidimus, draugaus su mergaitėmis.
Mokslininkai taip pat mano, jog vaikų charakterių skirtingumas gali glūdėti ir iš protėvių paveldėtuose genuose.
Vaiko charakteriui įtakos gali turėti ir motinos nėštumo metu patirti fiziniai bei dvasiniai išgyvenimai, buities sąlygos, ligos.
Mergaitės stipresnės
Tačiau esama jau ir seniau nustatytų dėsningumų, lemiančių berniukų ir mergaičių prigimties skirtumus, apie kuriuos tėvams pravartu žinoti.
Kaip bebūtų keista, yra nustatyta, jog naujagimės mergaitės yra stipresnės už berniukus. Be to, jos jautriau reaguoja į triukšmą, lengviau iškenčia šalčio ir karščio diskomfortą.
Net patys jausmingiausi berniukai kur kas mažiau jautrūs prisilietimams nei mergaitės. Ir šis skirtumas išlieka visam laikui. Pavyzdžiui, jei patapšnosime merginai nugarą taip, kaip tarpusavyje kartais daro vyrai, tikriausiai ji pareikš, kad skauda. Ir tai tiesa.
Berniukus labiau domina daiktai, o mergaites – žmonės. Pastebėta, jog naujagimės mergaitės žvilgsnis ilgesniam laikui sustoja ties žmogaus veidu, tarytum jį tyrinėdamas, nepriklausomai nuo to, ar tas žmogus ją kalbina. Berniukų žvilgsnis kur kas greičiau nukrypsta į šalį.
Žaisdamas mažas berniukas daugiau kalbasi su savo žaislais. O mergaitės, pajutusios, kad su jomis žaidęs, kalbėjęs žmogus pasitraukė, pačios praranda norą žaisti.
Gyvenime, spręsdamos kokią nors problemą, svarstydamos politinį, socialinį reiškinį, merginos ir moterys teisingas išvadas mėgina daryti pasiremdamos morale. Vyrai linkę remtis galiojančiais įstatymais, priimtomis normomis, logika, tikslingumu.
Nepripažįsta naujokų
Kai vaikams kyla klausimas, kuo užsiimti, berniukai pasisako už judrius žaidimus, veiklą, turinčią galutinį tikslą, o mergaitės daug laiko gali praleisti besišnekučiuodamos.
Mergaitės kur kas geranoriškiau priima naujokus žaidimų aikštelėse, stengiasi greičiau juos įtraukti į bendrus žaidimus. O berniukai tokį norą pareiškia ne taip greitai: jie linkę naujoką ignoruoti, motyvuodami, kad jis kažko nemokės, nesugebės. Ir jokiu būdu nenori žaidime užleisti svarbesnių vaidmenų (gal čia veikia „savos teritorijos“ gynimo, konkurencijos principai, taip būdingi vyriškos lyties gyvūnams?).
Mergaitės greičiau įsimena bendraamžių vardus, žaisdamos grupėse laikosi eiliškumo, tvarkos, karštai protestuoja prieš laužančius taisykles, susitarimus. Jei mergaitės susiginčija, dažniausiai žaidimas pabaigiamas.
Berniukai ginčus laiko tiesiog sudėtine žaidimo dalimi: be konkurencijos, ginčytinų klaidų, neteisingai pasiektų rezultatų, emocionalių aiškinimosi žaidimas jiems tiesiog neįdomus. O tai reiškia, kad tikslo jie siekia veržliai, kovodami, skirtingai nei mergaitės, kurios stengiasi nepažeisti žaidimo taisyklių.
Mergaitės grupėse stengiasi išvengti susiskaidymo, priešpriešos, trukdančios žaisti ar ką nors kolektyviai daryti. Jos stengiasi švelnesniais būdais įtraukti į veiklą besišalinančius (tai ypač svarbu ikimokykliniame amžiuje, pvz., tėvams atvedus naujoką į vaikų darželį ar persikėlus gyventi į naują vietą, kur mažajam dar nepažįstami kiemo vaikai), siūlo jiems patrauklesnius vaidmenis, kurių taip nenori užleisti berniukai. Matyt, burti, taikyti – tokie polinkiai būdingi prigimtiniam mergaičių charakteriui (tačiau tai nebūdinga vyriško charakterio mergaitėms). Vėliau jie labai praverčia šeimose.
Tokie polinkiai rečiau pastebimi berniukų žaidimuose: jie, jausdamiesi teisūs, greičiau susimuš, nesilaikantį taisyklių ar šiaip nepritampantį stengsis nuo grupės atriboti. Įtraukti į kolektyvinį žaidimą darant kam nors nuolaidų – ne berniukų charakteriui. Jiems tai nepriimtina.
Parengė Vetusta PRIšMANTIENĖ
“Klaipėda”, pagal „New Scientist“
