Judėjimas – sveikatos šaltinis ir privalomas šiuolaikinio gyvenimo būdo atributas. Aktyvaus gyvenimo įpročius svarbu formuoti jau nuo vaikystės – judėti turime ir mes, ir mūsų vaikai, tačiau ar tai darome pakankamai?
Pavyzdį turi rodyti ir tėvai, ir mokytojai
Sveikos gyvensenos entuziastė Vlada Musvydaitė teigia, kad nors atšilus orams jaučiamas žmonių noras akyviau praleisti laiką, remiantis įvairiais mokslininkų komentarais bei tam tikrų tyrimų duomenimis – Lietuvoje žmonės, įskaitant ir vaikus, juda nepakankamai.
„Statistika rodo, kad net 50 proc. Lietuvos šeimų nėra nė karto sportavusios kartu. Tačiau tam, kad judėtume pakankamai, per dieną privalome bent valandą aktyviai sportuoti ar kitaip leisti laiką. Be to, per dieną tiek vaikams, tiek suaugusiems reikėtų nueiti ir apie 10 000 žingsnių“, – pasakoja V. Musvydaitė.
Jos teigimu, judėjimo įpročius yra itin svarbu formuoti nuo vaikystės. Vaikai turi matyti pavyzdį, todėl vaikų įpročius laikytis pagrindinių sveiko gyvenimo būdo taisyklių ugdyti ir jomis patys vadovautis turėtų ir tėvai ar mokytojai. V. Musvydaitė pasakoja, kad neseniai kartu su savo komanda vykdė projektą „Mokyklos eina“, kuriam buvo pasirinkti žemiausius fizinio aktyvumo rodiklius turintys šalies rajonai bei juose esančios mokyklos.
Anot sveikatingumo entuziastės, kadangi šių rajonų gyventojus bei mokinius nepakankamai motyvuoja tradicinės sporto šakos, buvo nuspręsta juos sudominti žingsnių iššūkiais ir virtualiais maršrutais, kuriuos jie patys galėjo kartu su savo mokytojais ir susidėlioti. Pasak V. Musvydaitės, tokia atrakcija ir iniciatyva labai juos sudomino, o rezultatai – nustebino.
„Buvo labai smagu matyti, kaip jie visi rungiasi tarpusavyje, tačiau labiausiai nustebino rezultatai – šių mokyklų bendruomenių nariams net kelioliką kartą pavyko apeiti aplink žemės rutulį. Vienas tame žingsnių iššūkyje dalyvavęs mokytojas numetė net 40 kilogramų svorio. Šis pavyzdys rodo, kaip yra svarbu į tokius iššūkius įtraukti visą bendruomenę, nes norint, kad sportuotų vaikai, turi vaikščioti ir mokytojai, ir tėvai, ir visa mokyklos bendruomenė“, – pasakoja viena iš judėjimui skirtos programėlės „#walk15“ įkūrėjų V. Musvydaitė.
Paskatinti siūlo akcijomis
Sveikos gyvensenos entuziastė įsitikinusi, kad geriausias paskatinimas judėti – įvairios akcijos ir apdovanojimai. Mat kad ir kiek kalbėtume apie judėjimo naudą,visi nori būti motyvuoti, o geriausiai motyvuoja – dovanos.
„Vaikščiodami ne tik judame, bet ir tausojame gamtą, todėl smagu, jeigu už tai būtų atlyginama. Mano svajonė, kad parduotuvėje būtų galima atsiskaityti su „žingsnių nuolaida“. Arba vaikštantys mokyklos valgykloje galėtų įsigyti maisto pigiau, gauti tam tikrus įvertinimus. Be to, manau, kad ateityje vaikai mokysis eidami virtualiais maršrutais: einant jie galės išklausyti tam tikrą informaciją. Pavyzdžiui, Europos dienos proga mūsų programėlėje sukurtas maršrutas, kuris pasakoja Lietuvos kelio į Europos Sąjungą istoriją. Juk judėdamas, eidamas tu gali gyvai susipažinti su istorija, o ne tiesiog sėdėti ir skaityti vadovėlį“, – teigia V. Musvydaitė.
Sveikos gyvensenos entuziastė sako, kad vaikščiojimas – ne vienintelis būdas judėti ir palaikyti sveiką gyvenseną. O tam, kad kasdien pasportuotume, nebūtina vykdyti treniruočių programų.
„Pasivaikščiojimas yra tas užsiėmimas, kurį kiekviena šeima gali sau leisti, tačiau galvojant apie sportą nebūtina jo sieti su kankinančiomis ar nuobodžiomis treniruotėmis. Svarbiausia – laiką leisti lauke, mėgautis geru oru ir laiku su artimaisiais. O tam puikiai tinka orientacinės varžybos, dviračiai, riedlentės, paspirtukai. Dar viena labai smagi pramoga yra irklentės – jomis galima irtis po du. Na ir, žinoma, baidarės“, – pasakoja ekspertė.
Visgi, V. Musvydaitė pabrėžia, kad drastiškų priemonių norint pradėti daugiau judėti imtis nereikia – viską reikia daryti palaipsniui, o svarbiausia – pozityviai nusiteikti tam, kad judėjimas neštų džiaugsmą. Tuomet tai taps ne prievolė, o maloniu laisvalaikio praleidimo būdu.
Pixabay.com/Vnukko nuotr.
