Gali nuvilti
Psichologės Dalios Grigaitės teigimu, vaikus dažnai džiugina tokie dalykai, kurie, suaugusiųjų požiūriu, yra nepraktiški, nereikalingi ar apskritai – nesąmonė: „Vaikai nuliūsta, kai dovanų gauna tai, ką tėvai nupirktų ir kita proga. Pavyzdžiui, batus, nes senieji suplyšę, flomasterius, nes senaisiais nebeįmanoma spalvinti“.
Psichologė Ramunė Žaržojutė prisimindama vaikystės Kalėdas pastebėjo, kad kartais nuvilia ir pernelyg praktiški daiktai. „Bent jau mane nuvildavo tėvai dovanodami rūbus. Tarkime, žiemai reikia megztinio ir jie padovanoja megztinį. Žodis „reikia“ man visai nesiderina su Kalėdomis. Kalėdos – stebuklų ir norų išsipildymo metas, šviesesnis laikas. Tą megztinį galima ir taip nupirkti, kai maža būdavau, nenorėdavau tų dovanų, kurias ir be jokios progos reikės pirkti. Nebent tas daikčiukas būtų tikrai labai mielas“.
Įgyvendinti svajonę
Bet ši nuostata mažai keičiasi ir dabar dažnas tėvelis dovanoja savo vaikui tai, ką jam reikėtų turėti: žaislus, ugdančius intelektą, skatinančius vaizduotę ir kūrybiškumą.
Kalėdos neturėtų būti ta šventė, kai reikia vaikus mokyti ir ugdyti. Kiek tėvai išgali, per Kalėdas turėtų įgyvendinti nors mažytę vaiko svajonę: ne pačią didžiausią, bet mažą jaukią svajones išpildyti galima.
„Mano pačios vaikystėje buvo laikas, kai labai norėjau supamo arkliuko, o tėvai kartojo, kad tai visiškas šlamštas, kad man jo nereikia. Tik po trejų metų prašymo jie neapsikentę nupirko. Dabar aš žiūriu į tą arkliuką – na, negražus jis, tikrai negražus. Bet tada man toks džiaugsmas buvo“, – prisiminimais dalijosi R. Žaržojutė.
„Teisingas“ sąrašas
Psichologė D. Grigaitė pastebėjo, kad dovanos sukelia skirtingas emocijas: džiaugsmą, nusivylimą, nuostabą ar net pyktį. Pastarąjį gali išprovokuoti dovana, išrinkta su akivaizdžiu perauklėjimo užmoju. Pavyzdžiui, nemėgstančiam skaityti vaikui dovanojama knyga, o paaugliui, šiuo metu besirengiančiam tik juodai, – spalvingas drabužis.
Tačiau pateikti kokį nors „teisingą“ dovanų sąrašą – siūlyti ką nors dovanoti abstrakčiam to ar kito amžiaus vaikui – būtų labai sudėtinga. Vaikas vaikui nelygu.
Pasak psichologės R. Žaržojutės, dovana gali ir liūdinti: vaikus liūdina daiktai, susiję su mokykla ir namų darbais, taip pat drabužiai, išryškinantys ne privalumus, o trūkumus.
„Man labai nepatikdavo mano kojos, o kartą dovanų gavau trumpą žydrą chalatuką. Nepasakysiu, kad būčiau labai nuliūdusi, aš jį nešiojau. Tik po kurio laiko supratau, kad kažkas manimi tiki kur kas labiau nei aš savimi“, – pasakojo specialistė.
Kad nebūtų pavydo
Tėvams, auginantiems kelis vaikus, psichologės pataria atkreipti dėmesį į tai, kad kuo mažesnis amžiaus skirtumas tarp brolių ir seserų, tuo panašesnės vertės turėtų būti ir renkamos dovanos. Jeigu vaikas džiaugsis savo dovana, nebus ko pavydėti kitam.
Kiek sunkiau būna tėvams, auginantiems dvynius. Į juos žiūrima kaip į vienetą. Todėl svarbu pažvelgti į kiekvieną kaip į atskirą asmenybę. Tad ir renkant jiems dovanas tinka ta pati nuostata: kas šį vaiką galėtų nudžiuginti?
Norintiems išrinkti reikalingą ir mielą dovaną psichologės siūlo pasidomėti, kas vaikui įdomu, kuo jis džiaugiasi. Tai nėra itin sudėtinga. Sunkiau tėvams pripažinti tuos vaiko pomėgius kaip vertingus. Jeigu ką nors dovanodami norime kitą pradžiuginti, reikia pasistengti suprasti, kas tą žmogų džiugina.
Dar sudėtingiau išrinkti dovaną jaunimui. Minėtos amžiaus grupės atstovai ir patys nelabai žino, ko norėtų. Jie jaučiasi pernelyg subrendę, todėl pervertina savo galimybes. Tad, prieš ieškant jiems dovanos, patariama pasiteirauti jų pačių, ko jie norėtų.
Pasijunta bejėgiai
Dažnai tėvai pakliūva į savo pačių spąstus pamiršdami, kad kalėdinės dovanos ypatingos tuo, kad jas dovanoja Kalėdų Senelis. Sukūrę visažinio, visagalio Senelio įvaizdį, tėvai pasijunta bejėgiai išgirdę kuo nuoširdžiausią vaiko paaiškinimą, kodėl tikisi tokios brangios dovanos: „Juk ne tavęs prašau, o Kalėdų Senelio“.
Anot D. Grigaitės, tradicija rašyti Kalėdų Seneliui laiškus gali padėti tėvams suprasti, ko vaikai labiausiai trokšta. Kita vertus, svarbu, kaip tie laiškai traktuojami: ar kaip vaiko svajonės (jos kartais pildosi, kartais ne), ar kaip reikalavimai (ir jeigu jie neišpildomi, vadinasi, tėvai niekam tikę). Ir vis dėlto labai smagu, kai per Kalėdas pildosi svajonės: vaikas džiaugiasi gavęs dovanų tai, ko kasdienybėje ar kita proga tikrai negautų.
Išperka kaltę
Tačiau ne visada dovanomis siekiama tik pradžiuginti ar sukurti kuo šventiškesnę nuotaiką. Kartais dovanomis tėvai tarsi siekia išpirkti kaltę, kad per mažai būna su vaiku, kad jiems yra daug svarbesnių dalykų nei vaikas, ir pan. Tokios dovanos, paprastai įspūdingos ir brangios, vaikus, deja, ne visada džiugina.
Dovana gali tapti tikru šantažavimo įrankiu: vaikas reikalauja vis brangesnių dovanų, bet nevertina jų.
Nereikia būti aiškiaregiui, kad pastebėtumei, jog dovana – mūsų santykių simbolis. Prieš Kalėdas turbūt verta pamąstyti ir apie tai.
O po to skirti daugiau laiko ir dėmesio patiems mylimiausiems, artimiausiems. Gal kai kuriems tai ir būtų geriausia ir labiausiai laukta dovana? Dėmesys ir bendravimas: jei ne kiekvieną dieną, tai bent jau per šventes.
Kristina Kanišauskaitė
“Klaipėda”
Vido Venslaviškio nuotr.
