Matuoti kraujospūdį – nuo trejų
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Pediatrijos skyriaus vedėja doc. Augustina Jankauskienė teigė, kad anksčiau nebuvo pakankamai galimybių vaikams tiksliai išmatuoti arterinį kraujo spaudimą, todėl jiems rečiau šią ligą ir diagnozuodavo.
„Daug kas mano, kad aukštas kraujospūdis būdingas tik pagyvenusiems žmonėms. Deja, pasaulinė praktika rodo, kad arterine hipertenzija serga ir vaikai, todėl gydytojams reikėtų dažniau matuoti jų kraujospūdį“, – patarė Santariškių klinikų gydytoja.
Arterinis kraujospūdis laikomas padidėjusiu, jei viršija 140/90 mmHg, tačiau, pasak doc. A.Jankauskienės, suaugusiųjų normų negalima taikyti vaikams. Pavyzdžiui, 110/60 mmHg kraujospūdis trejų metų vaikui jau yra per didelis.
„Visiems vaikams, sulaukusiems minėto amžiaus, šeimos gydytojas privalo išmatuoti arterinį kraujospūdį. Jis vertinamas atsižvelgiant į vaiko lytį, amžių ir ūgį, todėl rezultatai interpretuojami individualiai“, – pabrėžė pašnekovė.
Pediatrijos skyriaus vedėjos teigimu, vertinant vaiko arterinį kraujospūdį būtina atsižvelgti ir į ligas, turinčias įtakos širdies bei kraujagyslių būklei, pavyzdžiui, įgimtas širdies ydas, medžiagų apykaitos sutrikimus, cukrinį diabetą, inkstų negalavimus. Sergant minėtomis ligomis, didėja arterinės hipertenzijos rizika.
Matuojant vaiko kraujospūdį, manžetė turi apimti du trečdalius žasto srities, ji neturėtų būti lamdoma ar uždengianti visą žastą.
Ligą ignoruoja
Vaikai, skirtingai nei suaugusieji, dažniausiai serga antrine arterine hipertenzija, kurią 80 proc. atvejų lemia inkstų ligos.
„Žinoma, įtakos turi ir kitos priežastys, pavyzdžiui, genetinės. Jeigu šia liga sirgo tėvai ar seneliai, vaikams taip pat yra padidėjusi rizika susirgti hipertenzija. Kiti svarbūs veiksniai yra netaisyklinga mityba, antsvoris, judėjimo stoka“, – vardijo doc. A.Jankauskienė. Ligą dažniausiai diagnozuoja vaikų nefrologas – skirtingomis dienomis kelias savaites jis matuoja kraujo spaudimą, suranda ligos priežastį ir paskiria gydymą.
„Suaugusieji labai dažnai ligą ignoruoja – negeria vaistų visai arba vartoja juos tik pakilus kraujospūdžiui, ir tokias nuostatas perduoda savo atžaloms. Svarbu suvokti, kad nors ir gera savijauta, vaistus reikia vartoti reguliariai – kraujospūdžiui normalizavusis, negalima atsisakyti gydymo, reikia tik pakoreguoti medikamentų dozes“, – mokė gydytoja.
A.Jankauskienė stebėjosi ir tėvų požiūriu į nutukusias atžalas. Pasak Pediatrijos skyriaus vedėjos, vaikų gyvenimo būdas vis dažniau lemia medžiagų apykaitos sutrikimus, kepenų suriebėjimą, antsvorį.
Patiria nugaros skausmus
Santariškių klinikų Vaikų ligoninės fi zinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Romualdas Sinkevičius išskyrė ir nugaros skausmus.
„Nors kartą gyvenime nugaros skausmus patiria 80–90 proc. suaugusiųjų. Ilgą laiką buvo manoma, kad tai – tik vyresnių žmonių bėda, tačiau pasauliniai tyrimai rodo, jog nugaros skausmus yra patyrę trečdalis devynmečių ir iki 72 proc. paauglių“, – ligos paplitimą nurodė fi zinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.
Nugaros skausmų atsiradimui vaikystėje įtakos, anot pašnekovo, turi daug veiksnių. Vienas jų – kasdieniai vaikų įpročiai. Jie juda mažiau nei derėtų, daug laiko praleidžia prie televizorių, kompiuterių ekranų, nesirūpina taisyklingu sėdėjimu. Neigiamą įtaką jų stuburui daro per sunkios kuprinės, netaisyklingas jų nešiojimas, nepritaikyti mokyklos suolai.
Vis daugiau dėmesio skiriama ir psichologiniams veiksniams.
Vaikai, kurie prastai miega, pervargsta, patiria stresą mokykloje, dažniau skundžiasi nugaros skausmais.
„Vaikams, skirtingai nei suaugusiesiems, nugarą skauda trumpiau, jie greičiau apie tuos skausmus pamiršta, nepasipasakoja tėvams. Jei nugaros skausmai kartojasi, reikia kreiptis į šeimos gydytoją ir iš esmės keisti gyvenimo būdą – daugiau judėti, ilgiau būti lauke, mažiau žaisti su kompiuteriu“, – išgijimo kelius aiškino R.Sinkevičius.
Jeigu skausmas nepraeina, reikalingi tolesni tyrimai, vaikų ortopedo traumatologo bei fi zinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos. Po tyrimų vaiko laukia reabilitacija: kineziterapija (gydomoji mankšta), masažas, fi zioterapija. Vaikas išmokomas mankštos pratimų, todėl vėliau juos gali atlikti ir namuose.
Daiva šalc
SXC hu. nuotr.
