Vieni tėveliai skuba vesti vaiką pas gydytoją, nors mažylis tik kartą kitą yra padejavęs, kad skauda, o kiti delsia net ir matydami, kad vaikas ilgai šlubuoja, girdėdami kasdienius nusiskundimus.
Dėl ko vaikams dažniausiai skauda kojas? Į ką dar reikėtų atkreipti dėmesį, jei vaikas pasiskundė skausmu? Kada eiti pas gydytoją nieko nelaukus, o kada galima neskubėti?
Nebūna skausmo be priežasties. Jei vaikas pasiskundė kojos skausmu, pirmiausia paklauskite, kur jam tiksliai skauda. Apžiūrėkite tą vietą. Gal ten pamatysite paprasčiausią mėlynę ar nubrozdinimą.
Tokie skausmai paprastai praeina per vieną ar kelias dienas ir retai kada prireikia gydytojo pagalbos (nebent ta vieta supūliuotų). Jeigu skaudamoje vietoje nematyti nieko įtartino, o vaikas, skundžiasi stiprėjančiu skausmu, jei nebenori bėgioti, žaisti, o gulasi į lovą, signalas rimtas – ko gero, prasideda sąnario ar net kaulų čiulpų uždegimas.
Pamatuokite temperatūrą, atidžiai apžiūrėkite, ar netinsta skaudanti vieta, nes tai svarbu žinoti gydymo įstaigos registratūrai, į kurią reikėtų kreiptis ilgai nelaukus.
Jei vaikas bent kiek karščiuoja, jei patinusi skaudanti vieta, gydytojo apžiūros nereikėtų atidėlioti kitai savaitei ar net kitai dienai, nes liga gali progresuoti labai greit.
Tokie greitai progresuojantys ir reikalaujantys skubios pagalbos susirgimai nėra dažni. Kur kas dažniau vaikus vargina nestiprūs ar vidutinio stiprumo, tačiau dažnai pasikartojantys arba jaučiami beveik visada, kai vaikas juda, skausmai.
Skaudančioje vietoje paprastai nėra jokių išorinių pakitimų arba jie beveik nepastebimi, bet prisilietus skauda. Taip dažniausiai pasireiškia įvairios kaulų-raumenų sistemos augimo ir brendimo ligos, pvz., šlaterio liga (blauzdikaulio priekinės viršutinės dalies kaulėjimo sutrikimas), kulnikaulio osteochondropatija (tos kulnikaulio dalies, prie kurios tvirtinasi Achilo sausgyslė, augimo problema) ir pan. Ryškesnių išorinių pakitimų paprastai nesukelia ir lengvo laipsnio lėtiniai įvairių sausgyslių ar raiščių uždegimai, raumenų perkrovimai ir kt. Sunerimti ir gydyti šias ligas reikia, tačiau nieko tokio, jei pas specialistą pateksime tik po savaitės ar net dviejų.
Nenurimkime, jei pastebime vaiko šlubavimą, nors jokiu skausmu jis kurį laiką dar ir nesiskundžia arba nurodo netiksliai – kažkur kirkšnyje, šlaunies priekyje ar virš keliuko, jei jis keistai vaikšto rytais, o paskui lyg ir prasibėgioja, tačiau vakarop vėl šlubuoja. Tai – būdingi gana rimtos Perteso ligos (savaiminio šlaunikaulio galvutės suirimo), neretai paliekančios žymes visam gyvenimui, požymiai.
Dar labiau sunerimkime, jei vaiką vargina kurios nors vienos vietos atkaklūs skausmai, vakare ar naktį sustiprėjantys ir kasdien vis intensyvėjantys. Taip pasireiškia kai kurie piktybiniai kaulų ar stuburo (tos stuburo vietos, iš kurios išeina nervai į kojas) augliai. Jie nėra dažni vaikams, tačiau, bent kiek uždelsus, pasekmės neretai būna itin skaudžios.
Tačiau nereikėtų per daug išgyventi, jei itin judrus ir visą dieną nenurimstantis 3-7 metų vaikas pasiskundžia kojų skausmais atsigulęs arba prabunda vos spėjęs užmigti. Rodo, kad skauda blauzdeles, keliukus ar čiurnas (arba visas tas vietas kartu), prašo pamasažuoti ar pašildyti, o kitą dieną vėl bėgioja ir šokinėja lyg niekur nieko. Tai – dažniausiai per daug nuvargintų raumenų spazminiai skausmai. Taip gali skaudėti ir trūkstant kai kurių mineralų arba esant kai kurioms kaulų augimo problemoms. Su gydytoju pasitarti, be abejo, verta, tačiau per daug nerimauti nereikėtų.
Diagnozės „augimo skausmai“ medicinoje nėra, nors liaudyje ji girdima gana dažnai. Kiekvienas skausmas turi savo priežastį ir ją reikėtų laiku išsiaiškinti.
Vitalė Bružienė,
gydytoja
“Sekundė”
