Kada eiti į muzikos pamokas
Klausytis klasikinės muzikos, mamos niūniuojamų dainelių, lopšinių gali ir tik gimę, ir mamų pilveliuose augantys mažyliai. Pradėti lankyti muzikos pamokėles rekomenduojama maždaug 4 mėnesių kūdikiams.
„Tikslų tokių „mokinių“ amžių įvardyti sudėtinga. Viskas priklauso nuo kūdikio, pirmiausia – jo fiziologijos, – pataria mokytojos. – Maždaug tokio amžiaus mažyliai jau pradeda laikyti galvytę, jų kūneliai nebe tokie suglebę, tvirtesni. Atsiranda ir susidomėjimas juos supančiu pasauliu, kūdikiai drąsiau priima nepažįstamus žmones.“
Svarbus ir jų nusiteikimas. Dirglesnių, jautresnių mažylių tėveliams rekomenduojama luktelėti prieš pradedant lankyti pamokas.
Lavinama atmintis
Kaip vyksta kūdikių muzikos pamokėlės? Kūdikiams labai svarbūs ritualai. Todėl pirmiausia į pamoką susirinkusių mažylių mamos su jais susėda ratu ir dainuoja pasisveikinimo dainelę. Kaskart – tą pačią. Svarbu, kad mamos ne tik kartu dainuotų, bet ir siūbuotų į muzikos taktą, aktyviai dalyvautų pamokoje, rodydamos mažyliams pavyzdį.
„Dainos lavina vaiko atmintį. Dauguma jų – rimuotos. Perpratęs rimo tvarką, vaikas vėliau lengviau mintinai mokysis eilėraščių, lengviau ir greičiau išmoks skaityti, įsisavins mokykloje gaunamą informaciją“, – paaiškina J. Bartkutė. „Mano ketverių metų sūnus jau lengvai savarankiškai skaito vaikiškas knygeles“, – pasakoja jos kolegė.
Tačiau neturėtų rankų nuleisti ir tos mamos, kurių mažyliai iš pažiūros dainelių nesiklauso. Jie viską girdi ir vėliau tėvelius nustebina puikiai atkartodami girdėtus dalykus.
Vertingi įspūdžiai ir pojūčiai
Mokslininkų teigimu, egzistuoja vadinamieji „vystymosi langeliai“, kurie atsiveria tam tikru metu. Pasibaigus šiam laikotarpiui, „vystymosi langeliai“ užsiveria, ir tai informacijai, kuri anksčiau buvo įsisavinama natūraliai, suvokti reikia daug daugiau pastangų.
„Juk visiems žinoma, kad išmokti antrąją kalbą brandesniame amžiuje daug sunkiau nei vaikui. O muzikos vaikai mokosi taip pat kaip kalbos“, – pavyzdį pateikia Janina Bartkutė.
Lavinant mažylio muzikalumą, svarbu ne tik dainuoti, klausantis muzikos, bet ir jį liečiant. Pavyzdžiui, skambant muzikai garsiau, braukti per kūnelį aukštyn, tyliau – žemyn.
Garsus galima atspindėti ir masažuojant vaiko pėdutes, pavyzdžiui, skambant lietaus garsams ant jų tarsi krapnoti piršteliais ir panašiai.
Muzikos pamokėlių metu kūdikiai susipažįsta ir su įvairiais, jiems pagal amžių pritaikytais, saugiais muzikos instrumentais. Parenkant tinkamus, svarbu nepamiršti, kad maždaug iki 8–9 mėnesių kūdikiai yra linkę visus daiktus ragauti.
Mažiausiems muzikos mokytojos siūlo paliesti, vėliau pabandyti patiems pagroti kastanjetėmis, marakais, rankiniais žvangučiais, būgneliais, tamburinu, lėkštelėmis pirštams, metalofonu ir ritminiais mediniais instrumentais, tokiais kaip terkšlė ar dvigarsis blokas.
Atidžiai stebint 9–10 mėnesių kūdikį, jau galima pasakyti, ar jis muzikalus. Tai nuspėti padeda jo reakcija į muziką – lingavimas, tam tikrų girdėtų garsų mėgdžiojimas, net jų intonavimas.
Susitikimas su kitais vaikais pamokų metu deda ir pirmuosius mažylių socializacijos pamatus.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.Vesti muzikos pamokas patiems mažiausiems mokytojoms Janinai Bartkutei (kairėje) ir Akvilei Greičiūnaitei-Rakickienei padeda žaismingi personažai – ruoniukas ir aštuonkojis. Dar nenusiteikę klausyti rimtų kalbų mažyliai mielai įsijungia į personažų siūlomus muzikinius žaidimus.
„Svarbiau už žinias yra vaizduotė“
šis A. Einšteino posakis pustrečių Aleksandro ir puspenktų Maksimilijono mamą Liną paskatino su muzikos pasauliu sūnelius pradėti pažindinti, dar jų besilaukiant. Prie pilvelio ji laikė ausines, kuriose skambėjo V. A. Mocarto, P. Čaikovskio ir Dž. Geršvino melodijos.
„Tikiu, kad būtent jos turėjo įtakos tam, kad abu sūneliai ramaus būdo. Jei ir užeina „ožiukai“, pakanka įjungti jiems žinomą klasikinę muziką, kad sudominčiau“, – šypsosi laiminga mama.
Su vyresniuoju sūneliu į muzikos pamokėles ji išskubėjo šiam sulaukus 4 mėnesių, o Aleksandras jose dalyvauja nuo pirmojo mėnesio. Klasikinės muzikos abu iki šiol klausosi vakarais prieš miegą, prašo ją įjungti važiuojant automobiliu ar namuose lipdydami, piešdami, spręsdami užduotis.
„Man svarbiausia ne muzika, o vaizdiniai, kuriuos ji sukelia. Pasakojimai su muzikiniu fonu – puikus penas vaikų vaizduotei. Vėliau girdėdami vien pažįstamą melodiją, jie ženklais atkartoja pasakojimo momentus – išlindo mėnulis, danguje sužibo žvaigždės ir panašiai“, – pasakoja mama.
Net sūnelių darželio auklėtojos pastebi, kad jie vartydami knygeles piešinėliuose įžvelgia daugiau nei bendraamžiai. „Jų piešiniai – įdomūs, nestandartiniai. Jiems nereikia duoti konkrečios temos, jie kuria, vadovaudamiesi savo lakia vaizduote. Tikiuosi, kad jų ankstyvas muzikinis lavinimas plečia akiratį“, – tikisi mama.
Marina VISOCKIENĖ
“Šiaulių kraštas”
SXC.hu – Ilco nuotr.
